Jei baudžiamoji byla vadinama rezonansine, dar nereiškia, kad ji bus ištirta greičiau. Generalinės prokuratūros (GP) tiriamų svarbių bylų pradžia efektinga, tačiau, deja, dažniausiai jos be pabaigos.

Postūmio nedaug

GP vadovu Prezidentės valia tapęs Darius Valys savo darbo pradžioje skelbė, kad rezonansinėmis pavadintoms byloms bus skiriama daugiau dėmesio, jos bus tiriamos greičiau.

D. Valys savo poste – jau pustrečių metų, tačiau pokyčių kaip nėra, taip nėra. Tiesa, rezonansinės bylos išskirtinės tik tuo, kad sulaukia didesnio visuomenės dėmesio. Greičiau jas tirti įstatymai neįpareigoja, nes prieš įstatymą visi lygūs.

GP atstovai patys nusprendžia, kurios bylos rezonansinės, kurios – ne. Prokuratūros interneto tinklalapyje skelbiama, kad šiuo metu tokių bylų – netgi septynios. Dvi iš jų tiriamos nuo pat Nepriklausomybės atgavimo pradžios.

Tai ikiteisminis tyrimas dėl 1991 m. liepos 31 d. Medininkų muitinės poste septynių Lietuvos Respublikos policijos ir muitinės pareigūnų nužudymo bei pasikėsinimo nužudyti ir ikiteisminis tyrimas dėl 1991 m. sausio 13 d. įvykių Lietuvoje.

Minėtose bylose postūmiai labai nedideli. Maždaug prieš mėnesį GP atstovai pranešė, kad ikiteisminio tyrimo dėl 1991 m. sausio 13-osios įvykių grupė baigia rengti įtarimus 81 asmeniui. O kada byla pasieks teismą, neaišku.

Niekas nesikeičia

GP nuo 2009-ųjų sausio tiria ir galimą didelės vertės turto iššvaistymą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) atliekant scenos įrangos rekonstravimo, projektavimo ir įrengimo darbus. Pastarasis prokurorų veiksmas šiame ikiteisminiame tyrime, kaip skelbia pati GP, 2011-ųjų liepą. Byloje figūruoja ir Vokietijos piliečiai. GP išsiuntė ne vieną teisinės pagalbos prašymą į Vokietiją, tačiau ši jų nevykdo. Dar daugiau – netgi patys prokurorai yra skelbę, kad ši byla greičiausiai teismo nepasieks. Prieš kelerius metus skelbta, kad vienas iš penkių įtariamųjų – LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas. Jį Generalinės prokuratūros atstovai apklausė 2011-ųjų rugsėjį.

Panašiu tempu vykdomas ir ikiteisminis tyrimas dėl galimo VŠĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ didelės vertės turto iššvaistymo ir pasisavinimo. Jo pradžia – 2008-ųjų birželis. Prokurorai skelbia atlikę krūvas ekspertizių ir analizių, tačiau įtarimų ligi šiol niekam nepareiškė. GP skelbia šį ikiteisminį tyrimą baigsianti šiemet. Jo terminas pratęstas iki 2013 m. balandžio 12 d.

Daugiau nei šešerius metus GP tiria ir Breste, Baltarusijoje, pro viešbučio langą iškritusio pulkininko Vytauto Pociūno bylą. Atrodo, ji taip pat užsitęs. Nors praėjusią savaitę GP Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis, įvertinęs per ikiteisminį tyrimą surinktus duomenis, padarė išvadą, kad Valstybės saugumo departamento karininko V.Pociūno mirtis nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarinys, žuvusiojo našlė šį sprendimą žada skųsti tvirtindama, kad net šis prokuratūros sprendimas nepaneigė fakto, jog jos vyras galėjo būti nužudytas. Taigi tyrimas vėl užsitęs.

Pabaigos nematyti

Daugiau nei pusantrų metų prokurorai tiria ir dar vieną garsią bylą. Tai ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo nelegaliai aprūpinant turgavietes pigiomis kinų prekėmis.

Gariūnų didmenininkai, iš valstybės vogę milijonus ir galbūt penėję kai kurias politines partijas, atpildo turėtų sulaukti rudenį. Taip pernai kalbėjo Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius. Dešimtys milijonų nuslėptų mokesčių, daugiau nei šimtas kratų, į teismo salę vedami įtariamieji – tokiomis antraštėmis mirgėjo spauda 2011-ųjų spalį.

Tuometis premjeras Andrius Kubilius ir jo aplinka Gariūnų bylą lygino net su „Leo LT“ išardymu. Prokurorai skelbė, kad Gariūnų "verslo rykliai‘ galėjo finansuoti net kai kurias politines partijas, žadėjo tai ištirti. Tačiau nuo efektingų suėmimų bei nuostolių skaičiavimo iki teismo ir bausmių, regis, praėjo netrumpas laikas. Planavę šią bylą 2012-ųjų rudenį atiduoti į teismą, prokurorai ir vėl užtruko.

Ligi šiol tebevykdomas ir ikiteisminis tyrimas dėl banko „Snoras“ galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo. Problema ta, kad buvusių „Snoro“ vadovų išdavimo Lietuvai byla Londone atidėta iki liepos.

O naujausia rezonansine vadinama byla – ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo atliekant Gedimino prospekto rekonstrukciją – taip pat nejuda. Tyrimas pradėtas 2012 m. kovą. Įtariama, kad rekonstruojant Gedimino prospektą Vilniuje galbūt buvo panaudotos nekokybiškos grindinio trinkelės. Įtarimai šioje byloje ligi šiol niekam nepareikšti, nors viešojoje erdvėje nuolat buvo linksniuojamas aplinkos viceministro, sostinės vicemero, „Vilniaus kapitalinės statybos“ direktoriaus pavaduotojo pareigas anksčiau ėjęs Stanislovas Šriūbėnas.