Visiems taikomi tie patys įstatymai, todėl negalima teigti, kad švietimo srityje tautinių mažumų atžvilgiu egzistuoja diskriminacija. Taip teigia antradienį švietimo ministro kėdę užimsianti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.

„Labai stengiausi išgirsti ir suprasti. Iš tikrųjų negalėčiau pripažinti, kad diskriminacija egzistuoja, nes Švietimo įstatymas yra vienas ir jis yra bendras visoms mokykloms. Kalbėti apie tai, kad yra skirtingi požiūriai į mokyklas, tikrai negalima, nes iš esmės tinklo pertvarka tęsiasi jau daugiau kaip 10 metų“, – interviu LRT Radijui pabrėžia A. Pitrėnienė.

Taip naujoji švietimo ministrė reaguoja į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų teiginius, kad Lietuvos lenkų vaikai diskriminuojami dėl vienodo valstybinės lietuvių kalbos egzamino ir dėl vykdomos mokyklų tinklo pertvarkos Vilniaus krašte.

Anot A. Pitrėnienės, per šį dešimtmetį įvykdyti visus reikalavimus sugebėjo visos mokyklos, išskyrus 11. Todėl, jos įsitikinimu, dar kartą nukelti Švietimo įstatymo įgyvendinimą, kai tai jau buvo padaryta 5 kartus – kas metus – būtų neteisinga reikalavimus įvykdžiusių mokyklų atžvilgiu.

„Vėl sustabdyti visą sistemą arba pratęsti tam tikrų Švietimo įstatymo nuostatų terminą, tiesiog yra negražu kitų mokyklų atžvilgiu. Kitos savivaldybės susitvarkė jau prieš daugybę metų. Jos net užmiršo, kaip kažkada buvo. [...] Klausimas tikrai yra labai jautrus, bet diskriminuojančių nuostatų įstatyme tikrai nėra. Jos tiesiog vienodos visiems“, – tvirtina LRT Radijo pašnekovė.

A. Pitrėnienė akcentuoja nemananti, jog tai yra pačių mokyklų kaltė. Jos nuomone, atsakomybę turėtų prisiimti savivaldybės, nes būtent savivaldybės taryba turėtų žinoti, kaip tinkamai sutvarkyti savivaldybės mokyklų tinklą.

„Aš manau, kad iki šios situacijos atvedė savivaldybių neveiklumas. [...] Dėl šios priežasties jie ir turi prisiimti atsakomybę. Jau susitvarkiusios beveik visos savivaldybės. Likęs tik vienas Vilnius [Vilniaus kraštas – LRT.lt]. Žinoma, kad buvo visaip, buvo skausminga, bet galiausiai, jeigu susitariame, parašėme įstatyme, iki kokių metų reikia susitvarkyti, tai reikėjo ir susitvarkyti. [...] Reikia jau padėti tašką. Tai – per ilgai užsitęsęs procesas“, – teigia A. Pitrėnienė.