Atleistų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų ginti stojęs premjeras, rodos, nebebijo nei koalicijos partnerių, nei Prezidentės. Vis garsiau keliamas ir klausimas – ar Andriaus Kubiliaus Vyriausybė išsilaikys iki Seimo rinkimų?

Laukta politinio rekordo

Maždaug prieš metus imta prognozuoti, kad A.Kubilius gali tapti pirmuoju premjeru naujausioje Lietuvos istorijoje, išbuvusiu savo poste visą ketverių metų kadenciją – nuo vienų Seimo rinkimų iki kitų.

Tačiau prieš porą savaičių prasidėjęs skandalas, susijęs su FNTT vadovybės atleidimu, grasina valdančiosios koalicijos ir jos suformuotos Vyriausybės stabilumui. Taigi, ir pačiam premjerui.

Jau nebeatmetama, kad, likus vos keliems mėnesiams iki spalį vyksiančių Seimo rinkimų, A.Kubiliui gali tekti trauktis iš Vyriausybės vadovo pareigų. Tokiu atveju arba dabartinė valdančioji koalicija suformuotų naują Ministrų kabinetą, vadovaujamą ne A.Kubiliaus, arba šios iniciatyvos imtųsi opozicija, galbūt padedama dalies dabartinių valdančiųjų.

Kita galima išeitis – iki rinkimų vegetuojanti mažumos Vyriausybė, remiama dalies dabartinės Seimo opozicijos.

Bet neatmetama ir tai, kad valdantieji vis dėlto ras sutarimą FNTT klausimu ir situacija aprims, o A.Kubiliaus Vyriausybė išsilaikys iki pat Seimo rinkimų.

Kraštutiniu A.Kubiliaus atsistatydinimo scenarijumi netiki nei pats premjeras, nei dauguma politologų. Vakar paklaustas, ar mato grėsmę koalicijos stabilumui, A.Kubilius leido suprasti tikįs stabiliu darbu: „Koalicija stabili visus ketverius metus.“

Tikisi, kad ras sutarimą

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius irgi netiki Vyriausybės griūties galimybe. „A.Kubilius supranta, kad jam labai svarbu išlaikyti koaliciją ir veikiančią Vyriausybę, nes per likusį laiką iki rinkimų dar reikia priimti daug svarbių sprendimų energetikos srityje. Tai vienas iš šios koalicijos prioritetų, todėl būtų keista, jeigu kokiais nors veiksmais būtų siekiama koaliciją sugriauti, o prioritetinius darbus palikti neįgyvendintus“, – kalbėjo jis.

K.Girnius sakė turįs vilties, kad politinis sutarimas tarp koalicijos partnerių galų gale bus rastas, nors ir neatmetė, kad „tąsymasis gali užsitęsti beveik iki pačių Seimo rinkimų“.

Be to, politologas nepaneigė ir to, kad FNTT skandalo sukeltas „politinis žemės drebėjimas“ gali gerokai pakratyti koaliciją, gal netgi sukelti mažumos Vyriausybės grėsmę, ypač jei kurie nors partneriai paliktų valdžią ir A.Kubiliui tektų ieškoti politinės paramos dabartinėje opozicijoje.

„Šiame nesutarimų dėl FNTT reikalų skandale juntama nemažai aštrių rinkimų kampanijos natų, – kalbėjo K.Girnius. – Bet kokiu atveju kol kas sunku daryti kokias nors toli siekiančias išvadas, kuo viskas pasibaigs. Scenarijai įvairūs ir visi jie galimi.“

Tai, kad A.Kubiliaus Vyriausybei gali tekti padirbti kaip mažumos Vyriausybei, neatmetė ir kitas politologas Antanas Kulakauskas. Jis spėja, kad tokiu atveju didžiausia valdančiosios koalicijos partija Tėvynės sąjunga būtų priversta kreiptis paramos į didžiausią opozicinę politinę jėgą socialdemokratus. „Tačiau tokia Vyriausybė iki rinkimų tik vegetuotų ir jokių rimtesnių sprendimų priimti negalėtų“, – kalbėjo A.Kulakauskas.

Paprieštaravo Prezidentei

O FNTT skandalas liepsnoja toliau. Premjeras A.Kubilius vakar išdrįso netiesiogiai paprieštarauti pačiai Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri ne kartą parėmė vidaus reikalų ministrą liberalcentristą Raimundą Palaitį, atleidusį FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą.

„Manau, kad padarytas klaidas reikia taisyti. Tikiu, kad ministro priimti sprendimai galėtų būti atšaukti ir pareigūnams sugrąžinta teisė dirbti su slapta informacija, ir pareigūnai grįžtų į darbą“, – pareiškė A.Kubilius.

Premjeras teigė, kad, įvertinęs pateiktą informaciją, jis susidarė nuomonę, jog FNTT vadovų atleidimas buvo skubotas.

Tačiau kelios valandos prieš šiuos premjero komentarus R.Palaitis pareiškė nematantis galimybių sugrąžinti į pareigas atleistus FNTT vadovus.

Parėmė ir Seimo vadovė

Paklaustas, ar pasitiki ministru, A.Kubilius sakė šio klausimo dabar nesvarstantis: „Aš to nesvarstau. Tai priklauso nuo elgesio, supratimo ir savo padarytų klaidų, ir gebėjimo jas ištaisyti.“

Vyriausybės vadovas pripažino, jog ir jis pats galbūt šioje situacijoje neišvengė klaidų, – premjeras svarstė, kad jam vertėjo ryžtingiau bandyti sulaikyti ministrą R.Palaitį. „Gal reikėjo intensyviau ieškoti būdų, kaip sulaikyti ministrą nuo klaidų“, – teigė A.Kubilius.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė pritarianti premjero pozicijai, kad FNTT pareigūnai turi būti grąžinti į pareigas. „Ministras turi galimybę pasitaisyti ir aš tikiu, kad jis būtent taip ir pasielgs“, – sakė Seimo pirmininkė.

Spręs partijos valdyboje

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Algis Čaplikas pareiškė, kad A.Kubilius savo pareiškimais apie FNTT vadovų sugrąžinimą „pažeidė valdžių atskyrimo principą“. „Teisingumą Lietuvoje vykdo ne Vyriausybė, o teismai. Taigi, ministras negali padaryti to, dėl ko jau yra pradėtas teisminis procesas“, – pareiškė A.Čaplikas.

Paklausus, ar liberalcentristai liks valdančiojoje koalicijoje, A.Čaplikas pareiškė, kad į šį klausimą galės atsakyti po susitikimo su premjeru ir partijos valdybos posėdžio. Kada tokie pasitarimai įvyks, LiCS vadovas nedetalizavo, tik pasakė, kad tai bus surengta „artimiausiu metu“.

E.Masiulis – taikdarys

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis paragino valdančiosios koalicijos partnerius „baigti drabstytis purvais“ ir siekti garbingos kadencijos pabaigos.

Paklaustas, ar nesulaukė liberalcentristų prašymo paremti, jei šie nuspręstų trauktis iš valdančiosios koalicijos, E.Masiulis atsakė: „Apie jokius pasitraukimus iš koalicijos ar kokius nors kitokius ryžtingus veiksmus mes su liberalcentristais nesame kalbėję.“

Pastaruoju metu augant įtampai valdančiojoje koalicijoje, svarstomas ir galimas ministro R.Palaičio pasitraukimas. Taip pat keliamas klausimas, ar tokiu atveju Vyriausybė turėtų grąžinti įgaliojimus Seimui. Konstitucija numato, kad, pasikeitus daugiau negu pusei ministrų, Vyriausybė iš naujo turi gauti įgaliojimus, o jų negavusi – atsistatydinti.

Iki šiol nėra bendros nuomones, ar Vyriausybė jau priėjo prie lemiamos ribos, kai ji turi kreiptis į Seimą dėl savo įgaliojimų.