„Kol kas prognozės tokios, kad sausis bus arba apie vidurkį, arba šiltesnis. Prieš kurį laiką prognozavome, kad gruodis gali būti šaltesnis, o sausio ir vasario mėnesiai – šiltesni. Ta tendencija išliko: sausis ir vasaris prognozuojami šiltesni nei vidutinis daugiametis rodiklis. Žinoma, šie mėnesiai yra šalčiausi Lietuvoje, kai vidutinė temperatūra yra apie 4–5 laipsnius šalčio rytinėje Lietuvos dalyje.

Panašu, kad ir gruodžio pabaiga, ir pirmoji sausio savaitė tikrai bus šiltesnės už vidurkį. Prognozuojama, kad bus apie 1–1,5 laipsnio aukštesnė temperatūra nei daugiametis vidurkis. Taigi vidutinė temperatūra gali būti apie 3 laipsnius“, – LRT.lt kalbėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimatologijos skyriaus specialistas J. Kilpys.

Turime būti pasiruošę gyventi su tokia žiema, kuri bus labai permaininga – bus ir balų, ir sniego.

Jo žodžiais, kol kas sunku tiksliai pasakyti, kokie orai bus po Naujųjų. „Paprastai po Kalėdų Lietuvoje prasidėdavo gili žiema. Jei iki Kalėdų būdavo toks priešžiemis, kai pasitaiko rudeniškų orų, kokius turime dabar, – lietų, rūką ir teigiamą temperatūrą, tai po Naujųjų Lietuvoje paprastai prasidėdavo baltoji, tikroji žiema. Kita vertus, pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje tapo įprasta, kad, deja, Kalėdos būna tokios pilkos ir tamsios, o Naujieji – su teigiama temperatūra arba sniego būna labai nedaug“, – apibendrino klimatologas.

V. Skaraičio / BFL nuotr.

J. Kilpio teigimu, pastarajam dešimtmečiui būdingos staigios orų permainos. „Sausį bus tikrai šalčio ir sniego. Bėda ta, kad nei sniegas, nei šaltis [ilgai] neišsilaikys. Tris ar keturias dienas temperatūra gali nukristi iki 20 laipsnių šalčio, o vėliau gali sekti atlydys, kai temperatūra bus apie nulį ar net teigiama. Tikriausiai tokios tendencijos išsilaikys ir šią žiemą. Nebus taip, kad prisninga ir visą sausį bei vasarį turime sniego ir neigiamą temperatūrą. Greičiausiai bus labai permainingi orai“, – prognozavo LHMT Klimatologijos skyriaus specialistas.

Pasak klimatologo, 1996-aisiais žiema buvo rekordinė ir išskirtinė, kai nuo pirmųjų gruodžio dienų iki pat kovo mėnesio išsilaikė neigiama temperatūra, buvo gausu sniego. Tačiau tokias žiemas esą galima pamiršti.

Po Naujųjų sniego ir šaltuko dar turėtų būti, bet kiek jis truks – labai sunku prognozuoti. Gali būti, kad tai truks 2–3 savaites.

„Yra ryškus pasikeitimas nuo 2000-ųjų. Praeitame šimtmetyje dar tikrai buvo tų tikrųjų žiemų: jei prasideda žiema nuo Kalėdų, sniegas išsilaiko iki pat kovo. Po 2000-ųjų turime labai permainingus orus. Kelias dienas ar savaitę turime 15–20 laipsnių šaltį, o vėliau temperatūra kyla iki nulio. Panašu, kad tokie „linksmieji kalneliai“ bus ir šią žiemą. Turime būti pasiruošę gyventi su tokia žiema, kuri bus labai permaininga – bus ir balų, ir sniego“, – kalbėjo J. Kilpys.

S. Paltanavičius: nepatogumų kilo vairuotojams, o ne žvėrims

Gamtininko S. Paltanavičiaus teigimu, jau lapkričio pabaigoje buvo galima prognozuoti, kad Kalėdas pasitiksime be sniego arba jo bus nedaug. „Po Naujųjų sniego ir šaltuko dar turėtų būti, bet kiek jis truks – labai sunku prognozuoti. Gali būti, kad tai truks 2–3 savaites. Pernai scenarijus buvo toks, kad jau nuo vasario pradžios prasidėjo pavasariški orai. Žinoma, tai nėra siekiamybė, bet mes to nepasirenkame“, – aiškino gamtininkas.

S. Žiūros / BFL nuotr.

Anot S. Paltanavičiaus, dėl šalčio ar sniego gyvūnai nejaučia kokių nors nepatogumų – esą gausiau iškritęs sniegas gruodį sukėlė nepatogumų tik vairuotojams. „Miškuose to sniego buvo gal sprindis. Po eglėmis sniego visai nebuvo. Visi gyvūnai surado maisto, guolius. Tokių speigų ir šalčių, kokių būdavo anksčiau, kai per žiemą šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje iš bado ir nuo ligų krisdavo, žūdavo iki pusės visų stirnų, tikrai nesitikime. Ir ačiū Dievui“, – kalbėjo S. Paltanavičius.

„Mes visi turbūt norėtume, kad gyvūnai rytais gautų šilto maisto, turėtų šiltą guolį, tačiau gamta yra gamta. Galbūt taip manantiems mano žodžiai atrodys keistai, bet gamtoje turi būti atranka, ir žiema taip pat turi būti – turi atrinkti tokius, kurie populiacijai nenaudingi, kurie gali būti ne tokie gyvybingi. Jei ilgainiui tas atrankos mechanizmas neveikia, pradeda tiksėti ekologinė bomba. Jei kada užeis sudėtingos žiemos, tuomet jau ne pusė, o daugiau gyvūnų žus, nes negalės išgyventi“, – aiškino gamtininkas.

Anot S. Paltanavičiaus, gamta kartais mėgsta eksperimentus ir išbandymus. „Visi prisimena, kaip apie 1940-uosius per dvi žiemas Lietuvoje iššalo dauguma sodų. Niekas negalėjo apsaugoti. Lygiai taip pat – su laukiniais gyvūnais. Jie turi mokėti prisitaikyti“, – pridūrė S. Paltanavičius.

Gamtininkas taip pat paneigė mitą, kad esant dideliems šalčiams gali žūti daugiau erkių: „Šaltis erkėms neturi jokios įtakos. Visgi gamtai erkės nėra svetimas ir pavojingas dalykas. Mes jų bijome, bet gamtoje jos yra kaip zuikis, voveraitė, gražus drugelis. Daugelis galvoja, kad štai, jei keletą dienų laikėsi 20 laipsnių šaltis, erkių nebeliko. Ne, jos yra labai atsparios šalčiui. Net ir labai šaltą žiemą kas nors iš miško parsineša samanų ir žiūri, kad jose kruta erkė.“

Ką daryti ir ko nedaryti žmonėms

Į lesyklas atskrenda labai mažas paukščių procentas. Jei paukštis atskrido į miestą, nemaža tikimybė, kad mūsų pabertas lesalas jam tikrai bus naudingas.

Kaip teigia S. Paltanavičius, žiemą prie namų įrengtos lesyklėlės yra mūsų jautrumo ženklas, tačiau jose visi paukščiai neapsilanko.

„Jei kas galvoja, kad jie lesina visus Lietuvos paukščius, klysta. Į lesyklas atskrenda labai mažas paukščių procentas. Jei paukštis atskrido į miestą, nemaža tikimybė, kad mūsų pabertas lesalas jam tikrai bus naudingas. Kita vertus, nemažai pagyvenusių žmonių namuose praleidžia labai daug laiko ir jiems lesykla yra smagaus laiko praleidimas. Yra sakančių, kad nuo ryto atsisėda prie lango ir stebi paukščius, netgi juos visus asmeniškai pažįsta“, – pasakoja S. Paltanavičius.

Anot gamtininko, jei žmonės randa sužeistą vieną ar kitą gyvūną, apie tai turėtų pranešti 112. Tačiau, pasak gamtininko, nereikėtų tuo piktnaudžiauti.

„Ten iš karto informacija parduodama gyvūnų gelbėtojams ir jie atvažiuoja. Bet visada perspėju ir prašau, kad skambintų tik tuomet, kai tikrai reikia. Nereikia, kad gelbėtojai važiuotų 200 km vien todėl, kad kažkas pamatė ant ledo ramiai tupinčią gulbę. Dieve, jai 25 laipsniai šalčio – visai nesudėtingi, nes plunksnos ir pūkai šilti. Ji įtraukia kojas ir ant ledo gali tupėti ilgai. Galų gale, ji – savo namuose. Ji – gamtoje. Gamtai metai bus tokie, kaip visuomet. Svarbu, kad mes rūpintumėmės savimi“, – kalbėjo S. Paltanavičius.