Pagal dabartinį teisinį reguliavimą gali būti keblu pradėti ikiteisminį tyrimą, nutikus tokiam atvejui kaip su Pirmojo Baltijos kanalo parodyta laida, kurioje neigiami sovietų nusikaltimai 1991 metų sausį, sako prokuroras.

"Dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia priimti sprendimo pradėti tyrimo", - trečiadienį per parlamentinės grupės "Už istorinę atmintį ir teisingumą" posėdį sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Rimvydas Valentukevičius.

Anot jo, pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, užsienio piliečių dėl užsienyje padarytų nusikalstamų veikų baudžiamasis persekiojimas gali būti pradedamas tik dėl valstybinių nusikaltimų kategorijai priskiriamų nusikaltimų - valstybės perversmo organizavimo, šnipinėjimo, kėsinimosi į prezidento gyvybę, išdavystės, kolaboravimo, antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimo ir veiklos, tarptautinių sankcijų pažeidimų, valstybės simbolių išniekinimo ir pan.

Parlamentinės grupės "Už istorinę atmintį ir teisingumą" pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti, ar Pirmasis Baltijos kanalas tyčia nepažeidė Lietuvos įstatymų, ar nebuvo iš anksto sutarta sudaryti sąlygas padaryti Baudžiamajame kodekse numatytam nusikaltimui - viešam pritarimui, neigimui ar šiurkščiam menkinimui 1990–1991 metais padarytų labai sunkių nusikaltimų Lietuvos Respublikai arba Lietuvos gyventojams.

Parlamentaras taip pat tikisi prokurorų tyrimo, ar Pirmasis Baltijos kanalas nėra iš anksto sutaręs su trečiųjų šalių atstovais pažeidinėti Lietuvos įstatymus.

Trečiadienį politikas tvirtino atsakymo iš prokuratūros dar negavęs, bet jau supratęs, kad jis gali būti neigiamas.

"Kol kas nesu gavęs, bet iš pasitarimo metu išsakytų žodžių supratau, kad dabar prokuratūra, matyt, neturi galimybių pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu tai užsienyje registruotas asmuo, šiuo atveju - televizija ir visi veikiantys asmenys yra užsienyje. Nežinau, ar išties Baudžiamasis kodeksas neleidžia vykdyti tos veiklos iki galo, nes yra tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdžiai, teisinės pagalbos suteikimas. Manau, kad tyrimas kartu su latviais galėtų būti, bet sprendžia jie, prokuratūra", - tvirtino A.Anušauskas.

Jis sakė pritariantis prokuroro R.Valentukevičiaus siūlymui pasvarstyti, ar nereikėtų išplėsti Baudžiamojo kodekso normų, kad panašiais atvejais būtų galima taikyti baudžiamąjį persekiojimą užsieniečiams.

"Manau, kad reikėtų, jog užsienio piliečiai vis dėlto atsidurtų atsakomybės ribose, nes atrodo, užsienyje registruotos priemonės savininkai neturi jokios atsakomybės už tai, kas daroma jų vardu, tiesiog gauna pelną, ir nemenką, kaip šiuo atveju PBK po kelis milijonus litų iš retransliuojų surenka. Jeigu gaunamas pelnas, yra ir atsakomybės reikalas, jeigu nusižengiama mūsų šalies įstatymas", - teigė A.Anušauskas.

Licenciją Pirmajam Baltijos kanalui yra suteikusi Latvija, Lietuvoje jo laidos retransliuojamos.

Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pirmininkas Edmundas Vaitekūnas pranešė, kad kreiptasi į Latviją su prašymu imtis priemonių dėl laidos "Žmogus ir įstatymas", kurioje neigti sovietų nusikaltimai per Sausio įvykius.

"Visi instrumentai šiuo atveju bendraujant su tuo kanalu ir sprendžiant klausimą yra Latvijos pusėje. Kreipėmės į Latviją, kad atsižvelgtų į situaciją, imtųsi priemonių pagal jų įstatymus ir laukiame rezultatų. Atrodo, kad ten taip pat susirūpinę dėl situacijos", - trečiadienį žurnalistams sakė E.Vaitekūnas.

Spalio pradžioje PBK parodė laidą "Žmogus ir įstatymas", kurioje kalbintas Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės "Alfa" tuometinis vadas Michailas Golovatovas neigė buvus kariškių ataką, kiti pašnekovai tvirtino, kad Sausio įvykių aukos nužudytos tokiais pat ginklais, kokius esą turėjo Aukščiausiosios Tarybos gynėjai, kad tankų sužalotus žmones iš tiesų pervažiavo "žiguliai" ir pan.

Radijo ir televizijos komisija sprendimą priėmė trims mėnesiams sustabdyti PBK programą sudarančių ne Europos Sąjungos šalių laidų retransliavimą Lietuvoje. Šį sprendimą patvirtino teismas.

Anot komisijos, laidoje buvo paskleista neapykantą kurstanti ir tikrovės neatitinkanti informacija, tyčiojamasi iš Lietuvos žmonių ir niekinamas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas.

Iš pareigų atsistatydino Pirmąjį Baltijos kanalą valdančio holdingo vadovė Lietuvoje Jolanta Butkevičienė.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.

Vykdant agresiją prieš nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, sovietų tankai ir šarvuočiai buvo apsiautę televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą, kurį tik savo kūnais gynė daugiatūkstantinė taikių Lietuvos gyventojų minia.