Pirmasis tyrimas

„Lietuva amžiaus pjūvyje demonstruoja nuosaikią, beveik tiesią kreivę: jauniausiųjų grupės paveikumo vidurkis yra 2,67, o vyresnių – apie 2,8 balo. Tai statistiškai nereikšmingas skirtumas“, – sako tyrimo vadovas, VU MIF profesorius Darius Plikynas. Estijoje situacija priešinga: čia jaunimas yra mažiausiai paveikus (2,47), o vyriausioji karta siekia vieną aukščiausių rodiklių regione (2,91). Latvijoje vyresnių žmonių paveikumas yra didžiausias Baltijos šalyse – 3,06 balo.

Profesoriaus teigimu, Lietuva išsiskiria tuo, kad skirtingos kartos, nors ir nutolusios informacinėje erdvėje (jauni žmonės dažniau remiasi socialiniais tinklais „Instagram“, „TikTok“, „YouTube“, o vyresni – tradicine žiniasklaida: televizija, radiju ir socialiniu tinklu „Facebook“), yra panašiai imlios propagandai.

Tai gali būti susiję su tuo, kad vyresniųjų naudojamoje tradicinėje žiniasklaidoje atvira propaganda ir dezinformacija yra įstatymiškai užkardoma, o socialiniuose tinkluose, kuriuos daugiausia naudoja jaunimas, propagandą užkardyti gerokai sunkiau. Estijoje ir Latvijoje imlumas propagandai pagal amžiaus grupes daug griežčiau atskiria kartas, nes vyresnieji (kurių nemažą dalį sudaro rusakalbiai ir nostalgiją sovietiniams laikams jaučiantys žmonės) gerokai labiau linkę ieškoti informacijos ne oficialioje žiniasklaidoje, o alternatyviose medijose, kuriose vyrauja prokremliški dezinformacijos naratyvai.

Prof. D. Plikyno vadovaujama komanda jau trejus metus renka ir analizuoja tikrus propagandos pavyzdžius, iš jų kuria specialius tekstynus ir moko dirbtinio intelekto modelius atpažinti tiek propagandos technikas, tiek dezinformacijos naratyvus.

Rusijos informacinio karo kontekste buvo siekiama ištirti dezinformacijos naratyvus kaip strategiškai konstruojamas pranešimų temas (pvz., nepasitikėjimą Lietuvos institucijomis, Vakarų institucijomis, NATO, dezinformaciją apie karą Ukrainoje ir kt.), temiškai susiejant klaidinančią ar melagingą informaciją, kuri sistemingai skleidžiama siekiant formuoti tikslinės auditorijos nuostatas, įsitikinimus ir elgesį. Tyrimų metu buvo nustatytos sąsajos tarp pagrindinių dezinformacinių naratyvų sklaidos ir jų paveikumui padidinti naudojamų specifinių propagandos technikų (pvz., emocinis manipuliavimas, supaprastinimas, dėmesio nukreipimas ir kt.).

Silpnoji vieta

Tyrimas parodė, kad lietuviai yra santykinai aktyvūs socialiniuose tinkluose – daugiau reaguoja, komentuoja ir dalijasi informacija, tačiau tai daro gerokai mažiau kritiškai nei estai. Tik 11 proc. Lietuvos gyventojų reguliariai tikrina socialinės žiniasklaidos turinį. Estijoje šis rodiklis daugiau nei dvigubai didesnis. Pasak prof. D. Plikyno, tai vienas pavojingiausių signalų, nes būtent įprotis tikrinti informaciją labiausiai mažina propagandos sklidimą ir poveikį.

Skirtumai ryškūs ir tarp miesto bei kaimo. Kaimo gyventojai daug rečiau tikrina šaltinius ir lengviau pasiduoda manipuliacinėms žinutėms, todėl atsparumas ten akivaizdžiai mažesnis. Šis atotrūkis Lietuvoje – didžiausias tarp trijų Baltijos šalių.

Nors išsilavinimas turi teigiamą įtaką, ji nėra tokia didelė, kaip tikėtasi. Profesorius teigia, kad net ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės kartais, emociškai paveikti, iš nusivylimo, protestuodami prieš valdžią ar sudėtingą politinę situaciją, patiki antivalstybinėmis ar antivakarietiškomis žinutėmis ir, jų nepatikrinę, skleidžia jas savo socialinių tinklų draugų ratuose. Tai rodo, kad vien išsilavinimo nepakanka – būtini kryptingi medijų raštingumo kursai, kritinio mąstymo ugdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste, informacinės higienos įpročių formavimas, tautinio identiteto stiprinimas ir tradicinių vertybių puoselėjimas.

Naudojasi emocijomis

Tyrimas parodė, kad lietuviai dažniau nei estai ar latviai pasiduoda emocinėms manipuliacijoms internete. Socialiniuose tinkluose ypač veikia triukai, kai diskusija nukreipiama į šalį, dirbtinai sukuriama „arba – arba“ situacija, išpučiamos nereikšmingos smulkmenos, kad žmonės nepastebėtų esmės. Tai siauresnis, bet labai efektyvus metodas, kurį aktyviai išnaudoja propagandiniai kanalai.

„Propaganda šiandien veikia kaip prisitaikantis virusas – ji ne tiek perša meilę autoritarizmui, kiek įsikabina į visuomenėje jau egzistuojančias įtampas: nepasitenkinimą institucijomis, biurokratija, ES politika, vertybiniais klausimais. Tokie naratyvai lengvai randa auditoriją“, – aiškina VU profesorius.

Kad būtume atsparesni

Prof. D. Plikyno teigimu, atsparumui didinti reikia kompleksinių sprendimų, o ne vien valstybinės komunikacijos strategijų. Žmonės tampa mažiau pažeidžiami, kai naudojasi įvairesniais informacijos kanalais, išvengia vienalytės, ideologiškai uždaros informacinės aplinkos ir išmoksta atpažinti dažniausiai pasitaikančias manipuliacijas.

„Svarbiausia – suprasti, kaip veikia informaciniai burbulai ir kas juos palaiko. Radikalizacija ir poliarizacija dažnai prasideda ne nuo vienos žinutės, o nuo ilgalaikio, sistemingo poveikio. Todėl reikalingas ir bendruomenių švietimas, ir kritinio mąstymo ugdymas nuo mažens, taip pat atsakomybės už savo informacinę higieną suvokimas“, – pabrėžia profesorius.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Baltijos šalys susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis, tačiau reaguoja skirtingai. Estijoje ir Latvijoje propaganda pirmiausia skaldo kartas, o Lietuvoje ji įsitvirtina tolygiau. Tai gali būti privalumas, jei visuomenė vieningai stiprina atsparumą, bet gali tapti ir trūkumu, jei pažeidžiamumas išlieka lygiai išsisklaidęs visose amžiaus grupėse.