– Visų pirma, pakalbėkime apie apklausą. Žmonės norėtų grįžti į Lietuvą, bet ar skaičiai rodo, kad jie grįžta?

– Skaičiai išties rodo, kad jie grįžta. Teigiamas migracijos poslinkis pagaliau įvyko – per trejus metus, žiūrint į statistiką, lietuvių grįžta daugiau, nei išvyksta. Vien pernai grįžo daugiau nei 14 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.

– Bet dalis jų taip pat ir išvyksta, emigracija tęsiasi.

– Taip, emigracija išties tęsiasi, tačiau tendencija yra tokia, kad daugiau jų parvyksta. Jeigu pradžioje mes galvojome, kad galbūt „Brexit“, galbūt kovidas, tada nutiko visa siaubinga situacija Ukrainoje ir galvojome, kad jie turėtų, atvirkščiai, išvykti, bet ne – tendencija išlieka ta pati, ir mes tuo labai džiaugiamės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios yra priežastys? Ar priežastys sutampa su apklausa – jie mato, kad čia, Lietuvoje, jie gali užsidirbti panašiai, kaip tą darė užsienyje?

– Mūsų patirtis rodo, kad neigiamai Lietuvą dažniausiai vertina tie, kurie nebuvo išvykę. Reikia išties pasidžiaugti, kad, kaip jūs ir minėjote, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis žymiai išaugo. Lietuvoje yra ramus gyvenimo būdas, švarus oras, yra daug galimybių. Pernai Lietuva taip pat sulaukė didžiausio skaičiaus tiesioginių investicijų, tai rodo, kad atsidaro aukšto lygio gerai apmokamos kvalifikuoto darbo vietos, ir lietuviai grįžta. Dauguma jų galbūt išvyko tiesiog baigti studijas arba užsidirbti būstui ir jie grįžta nebūtinai į Vilnių, Klaipėdą ar Kauną, kaip mes galvojame, jie grįžta į regionus, 60 proc. jų.

– Bet tai yra nauja tendencija, kad jie grįžta ne į didžiuosius miestus, jie grįžta ten, kur greičiausiai yra jų artimieji, ar ne?

– Taip. Ir mūsų, „Renkuosi Lietuvą“, apklausa, ir jūsų minėta apklausa rodo tą patį – lietuviams tapo svarbu tiesiog gyventi Lietuvoje. Tai arti jiems sociokultūrinės aplinkos, arti artimųjų, ypač, jeigu grįžta su vaikais. Rugpjūtį jų grįžta daugiausia. Kodėl? Todėl, nes prasideda nauji mokslo metai ir jie atsiduria prie sprendimo priėmimo slenksčio: ar mes liekame užsienyje ir ugdome vaikus ten, ar grįžtame.

– Čia turbūt sutampa ir su atostogomis, ar ne? Žmonės grįžta aplankyti savo šalies, artimųjų ir sako: visai čia nieko, mes liekame, ar ne? Būna tokių atvejų?

– Manau, kad tikrai būna. Žmonės, kurie grįžta tiesiog atostogoms, noriu paminėti, kad jie nėra įtraukti į apskaitą ir statistiką, jie yra įtraukiami tik tada, kai čia deklaruoja gyvenamąją vietą, tai labai svarbu, nes dažniausiai, kai pasakome, kad lietuviai grįžta, sako: paatostogauti. Ne, tokių žmonių į statistiką neįtraukiame.

Žmonės, kurie grįžta tiesiog atostogoms, noriu paminėti, kad jie nėra įtraukti į apskaitą ir statistiką.

– Grįžti, kaip ir išvykti, nėra taip lengva. Kokių jiems kyla klausimų?

– Klausimų apstu įvairių: nuo to, kaip man rasti norimą darbą, ar rasiu panašų darbą, ar yra persikvalifikavimo kursai iki to, kaip man reintegruoti vaikus, ypač, jei jie visiškai nekalba lietuviškai. Galų gale, lietuviai išvykę į užsienį sukuria ten šeimas, klausia, ar aš galiu parsivežti savo sutuoktinį, kuris yra užsienietis ir galbūt yra ne iš ES šalies, o iš trečiosios šalies – reikia vizos, leidimo gyventi ir kt. Taigi yra labai daug klausimų ir tie klausimai dažniausiai yra adresuojami skirtingoms institucijoms, nuo „Sodros“ iki Valstybinės mokesčių inspekcijos ir pan. „Renkuosi Lietuvą“ yra tas vienas būtinas langelis, kur mums parašo žmogus ir mes jam sudėliojame planą pagal jo individualią situaciją nemokamai. Mes jau suteikėme 60 tūkst. konsultacijų nuo savo gyvavimo pradžios, tai yra didelis skaičius.