Lietuvos veiksmai dėl gynybos finansavimo atidžiai stebimi, sako Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje (PA) nariai.

Seimo delegacijos pirmininkas, valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narys Andrius Mazuronis situaciją vertino optimistiškiau nei jo pavaduotoja opozicinė konservatorė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

„Dėl finansavimo krašto apsaugai ir gynybai mes šiandien esame tikrai ne pačioje geriausioje situacijoje, bet iš visų, su kuo teko bendrauti sesijos metu, teko girdėti patvirtinimą, kad jie susipažinę su pasirašytu partijų susitarimu, su ten esančiais konkrečiais skaičiais, su ketinimais dar šiemet didinti finansavimą krašto gynybai. Jei tai bus įgyvendinta, Lietuva atrodys tikrai pakankamai gerai ir rodys teigiamas tendencijas, kuriomis turi eiti visos NATO šalys“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė A.Mazuronis.

Tuo metu opozicijos atstovė R.Juknevičienė tvirtino, kad Lietuva baigia išnaudoti „visus NATO partnerių pasitikėjimo kreditus“. Ji atkreipė dėmesį, kad savo pranešime Asamblėjoje NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) išskyrė finansavimo klausimą ir atskirai paminėjo septynias valstybes, kurių išlaidos gynybai nesiekia nė vieno procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Noriu atkreipti dėmesį į generalinio sekretoriaus A.F.Rasmusseno pranešimą, anksčiau nemačiau jo tokio itin susirūpinusio kaip pastaruoju metu dėl gynybos finansavimo reikalų. Tai tikrai išskirtinis dalykas todėl, kad kas ne kas, bet jis puikiai žino vidinę padėtį Aljanse. Tai, kad jis taip susirūpinęs kalba apie gynybos finansavimą ir paminėjo specialiai septynias valstybes, kurios net neskiria vien procento gynybai, akivaizdu, kad kiekvienas mūsų žingsnis stebimas, ir su dideliu susirūpinimu“, - kalbėjo R.Juknevičienė.

„Mes baigiame išnaudoti visus NATO partnerių pasitikėjimo kreditus. Mūsų karių pastangos Afganistane ir jų aukščiausio lygio įvertinimas vežė, taip galima pasakyti, tempė arba kompensavo mūsų blogą gynybos finansavimą. Tačiau misija Afganistane eina į pabaigą, grėsmių centrai persikėlė prie mūsų ir jau niekaip kitaip nepaaiškinsi mūsų negebėjimo susitelkti krašto gynybai, kaip tik aplaidumu ir nesuvokimu, kur mes gyvename“, - pažymėjo buvusi krašto apsaugos ministrė.

Penktadienį Seime vykusiame NATO PA posėdyje pranešimą skaitęs Aljanso vadovas pažymėjo, kad nuo 2008-ųjų Rusijos išlaidos gynybai išaugo daugiau nei 10 proc. ir jos toliau didėja kasmet. Tuo metu NATO valstybės per tą patį laikotarpį, anot NATO vadovo, išlaidas gynybai sumažino 10 proc.: tik keturios sąjungininkės šiuo metu laikosi sutarto gynybos finansavimo rodiklio, t. y. skiria 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, septynios išleidžia mažiau nei 1 procentą. Jungtinių Amerikos Valstijų sumažėjęs finansavimas gynybai esą leidžia manyti, kad ir NATO gynybai bus skiriama mažiau pajėgumų.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija Vyriausybei siūlo šiemet gynybos biudžetą padidinti 130 mln. litų, kad būtų galima sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir geriau pasirengti sąjungininkų NATO priėmimui. Premjeras Algirdas Butkevičius patvirtino, jog gynybos biudžetas bus didinamas iki 130 mln. litų.

Lietuva krašto apsaugai šiuo metu skiria mažiau nei milijardą litų, arba 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagal šį rodiklį, blogiau savo gynybą NATO finansuoja tik Liuksemburgas. Politinės partijos pavasarį pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2020 metais jis pasiektų 2 procentus bendrojo vidaus produkto.