Šiuo metu Lietuvoje į valstybines mokyklas eina 321 tūkstantis vaikų, tiek gyventojų – Kauno mieste. Privačias mokyklas lanko 25 tūkstančiai vaikų. Beveik 8 procentai visų Lietuvos moksleivių – tiek gyventojų Utenoje ar Jonavoje.

Per pastaruosius septynerius metus privačias mokyklas lankančių vaikų skaičius padidėjo dvigubai. Premjeras sako, kad tai jau yra problema. Vaikai iš turtingesnių šeimų turi geresnes galimybes.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Taip, aš matau konkrečią problemą, tai yra dviejų greičių sistema, dviejų kokybių prieiga tiems patiems mūsų vaikams. Manau, tuos klausimus turime visišką moralinę teisę svarstyti“, – teigė premjeras.

Privačios mokyklos persivilioja geriausius mokytojus. Tai ypač matoma Vilniuje, kuriame daugiausiai privačių mokyklų bei jas lankančių vaikų.

„Taip, konkurencija tarp viešojo ir privataus dėl mokytojų yra aštri, kartais net ir per aštri“, – pabrėžė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Per rinkimų kampaniją ne viena partija kalbėjo apie privatų švietimą. Minėjo buvusio konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmoną, kuri valdo vienus didžiausių privačių darželių ir mokyklą – o prieš rinkimus paaiškėjo, kad Graikijoje nusipirko nepigią vilą.

Seimas jau sutiko svarstyti pataisas, pagal kurias privačių mokyklų savininkai nebegalėtų gauti pelno, jei gauna valstybės finansavimą.

Gauna apie trečdalį lėšų iš viešųjų resursų, turi labai didžiulius pelnus. Plius dar papildomai ima iš tėvų.

„Gauna apie trečdalį lėšų iš viešųjų resursų, turi labai didžiulius pelnus. Plius dar papildomai ima iš tėvų nuo 500 iki tūkstantį eurų per mėnesį už ugdymo procesą“, – tvirtino Seimo narys (MG) Artūras Zuokas.

Dabar visos mokyklos – valstybinės ir privačios – gauna iš biudžeto klasės krepšelį. Kuo daugiau vaikų, tuo daugiau pinigų. Šiais metais klasių krepšeliams numatyta 1,6 milijardo eurų. Privačios mokyklos gaus 8 procentus šios sumos – 134 milijonus eurų.

Siūloma, kad jei privati mokykla norėtų gauti biudžeto finansavimą, nebegalėtų veikti kaip pelno siekianti uždaroji akcinė bendrovė, o kaip viešoji įstaiga, kuri, jei uždirba pelno, investuotų į švietimo gerinimą, didesnes algas ar mažesnius mokesčius tėvams.

„Uždaros akcinės bendrovės, kurios siekia savo akcininkams naudos, turėtų persiregistruoti į VŠĮ, kad galėtų tęsti tokią veiklą“, – sakė A. Zuokas.

Didžioji dalis privačių mokyklų jau veikia kaip pelno nesiekiančios viešosios įstaigos. Tokia ir kitų šalių praktika: viešosios įstaigos yra Prancūzų licėjus, britų, amerikiečių mokyklų filialai Vilniuje.

Bet didžiausios Lietuvos privačios mokyklos, gaunančios daugiausiai milijonų iš biudžeto, veikia kaip uždarosios akcinės bendrovės, uždirba pelną ir išmoka akcininkams.

„Tai čia esminis dalykas, kad švietimo pinigai nebūtų pumpuojami iš švietimo sistemos. Taip, kad galima svarstyt šį pasiūlymą“, – šnekėjo premjeras.

Viena didesnių privačių mokyklų – „Šiaurės licėjus“ – sako jau bandęs veikti politikų siūlomu statusu, bet su juo daug ribojimų.

„Nevalstybinės ugdymo įstaigos renkasi lankstesnę veiklos formą tam, kad galėtų lengviau pritraukti investicijas, diegti inovacijas ar plėtoti specializuotus, į skirtingus mokinių poreikius orientuotus ugdymo metodus. Taip buvo ir mūsų atveju – nors „Šiaurės licėjus“ anksčiau taip pat veikė kaip VŠĮ, tačiau veiklos formą į UAB pakeitėme, kai ieškojome investicijų naujos mokyklos Didžiojoje Riešėje statyboms, nes viešųjų įstaigų bankai nefinansuoja“, – kalbėjo „Šiaurės licėjaus“ vadovė Eglė Sidorova.

Yra manančių, kad idėja prieštarauja Konstitucijai.

„Dabar yra tiesiog noras sudaryti kuo blogesnes sąlygas privačiam sektoriui dalyvaut švietimo srityje“, – teigė Seimo narys (LRLS) Simonas Kairys.

„Atvirkščiai, net Konstitucinio Teismo yra ne vienas paaiškinimas, kad jei skiriamos viešosios lėšos, jos turi ateiti su tam tikromis sąlygomis“, – aiškino A. Zuokas.

Vilniaus vicemeras sako – privačios mokyklos turi privilegijų, kurias reikėtų keisti.

„Pavyzdžiui, dabar valstybės pinigai privačias ugdymo įstaigas pasiekia kiek su kitomis taisyklėmis dėl klasių komplektavimo negu savivaldybių mokyklas“, – nurodė Vilniaus vicemeras.

Bet, anot V. Mitalo, Seime siūlomas kelias efekto neduos.

„Pasiūlymo autorius A. Zuokas irgi žino, gal net asmeniškai yra patyręs, kad norint ir VŠĮ galima išsiimti tą pelną ar teigiamą veiklos rezultatą“, – tvirtino V. Mitalas.

Artimiausiu metu Vyriausybė turi pateikti išvadą, ar pritaria, kad privačios mokyklos nebegalėtų uždirbti pelno savininkams, jei finansuojamos iš biudžeto.