– Registrų centro duomenimis, šiuo metu Rusijos Federacijos piliečiams Lietuvoje priklauso beveik 12 tūkst. nekilnojamojo turto objektų. Iš minėto skaičiaus  komercinės paskirties objektais galima laikyti apie 6 tūkst. Kokią grėsmę tai gali kelti nacionaliniam saugumui?

– Viena vertus, tai gali būti tiesiog elementaraus verslo ar gyvenamosios vietos dalykai. Vilniuje glaudžiasi nemažai Rusijos opozicijos veikėjų, kurie gali įsigyti nekilnojamojo turto. Bet tarp šių skaičių yra ir tie, kurie gali priklausyti ir priklauso sankcionuotiems Rusijos oligarchams. Tam tikras stebėjimas šių procesų yra. Galbūt jis nėra pakankamas. 

– Gyventojai yra viena, tačiau verslas gali būti visai kas kita. Ar jums bent kažkiek žinoma, kuo Rusijos piliečiai užsiima komercinės paskirties objektuose ir ką dėl to darysite?

– Reikės pasiaiškinti. Viskas priklauso nuo sankcijų sankcionavimo. Už sankcijas pas mus atsakinga Užsienio reikalų ministerija. Bet kokiu atveju reikalinga informacija, kuri padėtų atsekti visas grandines. Bet čia jau susidursime su asmens duomenų apsaugos dalykais. Žinome, kad yra apie 23 nekilnojamojo turto objektai, kurie priklauso Rusijoje registruotiems juridiniams asmenims. Juridinius asmenis gana lengva patikrinti. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Jūs paminėjote apie Lietuvoje jau įšaldytą rusišką kapitalą. Vakarų Europoje mes beveik kiekvieną dieną girdime, kad jo įšaldoma vis daugiau ir daugiau. Ar situacija bus panaši ir Lietuvoje? Ar jau tikrai suradote tą kapitalą, kuris papuola į tas sankcijas?

– Manau, kad dar ne viskas, bet, suprantama, mūsų šalyje nėra galimybių tokias jachtas laikyti kaip Vakarų Europoje. 

– Tikriausiai neatmestina, kad, pavyzdžiui, Rusijos kapitalas gali būti užmaskuotas ir lietuviškomis įmonėmis. Ar tokių objektų galėtų būti ir kiek jų galėtų būti?

– Sunku pasakyti. Vargu, ar kas atidžiau domėjosi tokiais reikalais. Bet visko gali būti.