„Situacija, su kuria susidūrė Vyriausybė, yra unikali, Lietuvoj dar nebuvus, todėl, sakyčiau, tos klaidos yra pateisinamos ir turbūt neišvengiamos. Iš tikrųjų manau, kad reikia į tai pažvelgti iš paukščio skrydžio ir suprasti, kad šitos dvi krizės, su kuriomis Lietuva dabar susiduria, pabėgėlių krizė, COVID-19 pandemija, yra ne laikini reiškiniai, ne laikinos krizės. Jas galima vadinti organiškomis, su kuriomis Lietuva gyvens tam tikrą laiką ir ilgai, ir galbūt pabaigos tam nėra. Mes turim suprasti, kad viskas, kas vyksta, turi būti kartu nukreipta ir į ateitį. Prie to prisideda įvairūs dalykai: įvairių žmonių politikavimas, žmonių nesupratimas, baimės, tam tikri prietarai arba svetimų valstybių įtaka. Bet tai turime atskirti ir vis dėlto galvoti apie šitą krizę, kaip ją įveikti visiems kartu. Tai yra esmė. Jeigu tos krizės bus nesėkmingos, tai tikrai nė vienas politikas dėl to nelaimės“, – kalbėjo S. Spurga.

Anot politologo, Vyriausybei su vietos, kuriose ketinama apgyvendinti nelegalius migrantus, bendruomenėmis nepavyksta susikalbėti dėl kelių priežasčių: „Yra kelios problemos. Viena – nėra tos susikalbėjimo kultūros dėl įvairių klausimų. Nelabai moka valdžia kalbėti su žmonėm. Antras dalykas – aišku, galbūt yra tų negeranoriškų, vadinamų „naudingų idiotų“, kiti gal nusiteikę politikuoti. Tai yra problemos. Bet aš manau, kad jeigu būtų ta kultūra ir jeigu Vyriausybė atvirai pasakytų, kaip vyksta tas dialogas, kokie yra argumentai, kas siūloma bendruomenėms, apie ką užsiminė ir ministrė pirmininkė, kad galima pasiūlyti tam tikrus dalykus, būtų visiems aiškiau“.

Scanpix nuotr.

Geriau prezidentui ir politikams pranešti jau paruoštas idėjas ir berti grūdus į dirvą, kuri yra išpurenta, o ne paskelbti kažką, o po to visi svarsto, ką tai reiškia.

Esą diskutuojama, kad valstybės pareigūnai, atvykstantys kalbėti su vietos bendruomenėmis, neužima pakankamai aukštų pareigų. Štai su Dieveniškių gyventojais kalbėtis atvyko viceministras, premjerės patarėjai, policijos vadas, bet nebuvo pačių aukščiausių valstybės pareigūnų. Anot S. Spurgos, sunku pasakyti, ar tie aukščiausi valstybės pareigūnai vis dėlto turėtų atvykti ir pasikalbėti su vietiniais: „Čia sunku pasakyt. Galbūt valstybės aukščiausi pareigūnai galėtų prisijungti jau tam tikroj stadijoj. Ir dar svarbu: jie turėtų kalbėti vieningai ir užimti vieningą poziciją – ir prezidentas, ir netgi opozicija, ko dabar nėra. Aišku, iš kai kurių politikų sunku  būtų to tikėtis. Norėčiau, kad būtų geresnis atstovavimas ir kad bendruomenėms iš tikrųjų kažko pasiūlytų, kad bendruomenės būtų informuojamos ir kad būtų kalbama su bendruomenių lyderiais“.

Kaip sakė politologas, Vyriausybė vietos bendruomenėms galėtų pasiūlyti daugiau saugumo: „Pasaulyje, Europoje yra įvairių praktikų. Aš per televiziją girdėjau, kad, pavyzdžiui, viena moteris vietinė gyventoja sakė, kad ji sutiktų, kad poligone būtų priimti pabėgėliai, jeigu iš tikrųjų bus parengta tinkama infrastruktūra, aptvertos tvoros. Tą tikrai galėtų prižadėt. Arba galėtų prižadėt tam tikras, sakykim, stebėjimo priemones gatvėse. Jeigu jie baiminasi dėl saugumo, tai galėtų būt pažadėtas tam tikras saugumas“.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis liepos 13 d. vyko į Turkijos ir Irako sostines tartis dėl neteisėtų migrantų srautų iš Baltarusijos mažinimo bei grąžinimo. Kaip teigė S. Spurga – tokie vizitai buvo neišvengiami, bet rezultatų nedavė: „Jie kol kas apčiuopiamų rezultatų nedavė, bet jie buvo neišvengiami. Matyt, ministrė pirmininkė teisingai sakė: jei jis būtų nenuvykęs, tai irgi būtų kritikuojamas. Kadangi vyko pokalbiai ir derybos, tam, kad būtų pasiektas rezultatas, reikia abiejų pusių įsipareigojimų ir pastangų. Pažiūrėsim, dar puslapis čia neužverstas, Irako pareigūnų vizitas yra numatytas, labai svarbu, kad būtų įtraukta ir Europos Sąjunga. O čia jau turi įsijungti prezidentas, ministrė pirmininkė, visi veikti vieningai“.

Scanpix nuotr.

Liepos 26  d. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atstovė spaudai pareiškė,  kad protestai yra antivalstybinė veikla. S. Spurga komentavo tokį pareiškimą sakydamas, kad politikei derėtų kalbėti aptakiau: „Suprantu ministrę. Įtampa didelė, situacija yra nauja, nepažinta, bet politikai turėtų kalbėti aptakiau. Jos pasisakymai ir tas tonas neišsklaido nerimo. Štai kad ir ministrė pirmininkė – ji pripažįsta, kad buvo klaidų, klaidelių. Tas būtų pravartu ir ministrei pripažinti tuos dalykus ir vis dėlto tą dialogą suintensyvinti su vietos bendruomenėmis“.

S. Spurga komentavo ir prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą talkos principu pastatyti sieną su Baltarusija: „Net nežinau, ką pasakyt. Statybininkai atsakė, kad negali ateiti su pastoliais ir plytomis ir pradėt statyt sieną. Tai yra sudėtingas procesas, reikia atlikti matavimus, geodezinius tyrimus, viešuosius pirkimus. Geriau prezidentui ir politikams pranešti jau paruoštas idėjas ir berti grūdus į dirvą, kuri yra išpurenta, o ne paskelbti kažką, o po to visi svarsto, ką tai reiškia“.