Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atkreipia dėmesį, kad viešoje erdvėje šiuo metu pasitaiko neteisingai Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektą aiškinančios bei klaidingos informacijos.

Sutuoktiniai gali turėti vaikų, bet gali ir neturėti

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog daugiausia diskusijų kyla dėl šeimos sąvokos. Svarstomame įstatymo projekte ir lydinčiuose teisės aktuose nėra parašyta, kad šeima – tai sutuoktiniai, kurie būtinai turi turėti vaikų (panašaus pobūdžio teiginiai, pasitaikantys viešoje erdvėje, yra klaidingi). Įstatymo projekte parašyta, jog šeima, tai sutuoktiniai, taip pat jų vaikai (įvaikiai), kuriuos jie turi pareigą auklėti ir išlaikyti. Žodžiai „taip pat“ teisinėje kalboje yra suvokiami kaip papildoma sąlyga (arba sutuoktiniai, arba sutuoktiniai ir jų vaikai), rašoma pranešime spaudai.

Kitaip tariant, SADM siūlomą šeimos apibrėžimą reiktų suprasti taip – tai sutuoktiniai, taip pat jų vaikai (įvaikiai), kuriuos jie turi pareigą auklėti ir išlaikyti (sutuoktiniai gali turėti arba neturėti vaikų). Šeimos nariais būtų laikomi ir vaikai - tiek sutuoktinių bendri, tiek vieno iš sutuoktinių vaikai, kuriuos sutuoktiniai ar vienas iš sutuoktinių, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, turi pareigą auklėti ir išlaikyti.

Siekiama skatinti šeimas dalyvauti šeimos politikoje

Taip pat itin dažnai šis įstatymo projektas aiškinamas, akcentuojant, kad jo pagrindinis tikslas apibrėžti pačios šeimos pagrindus. Vis dėlto šio įstatymo projekto esmė nėra šeimos pagrindai, įstatymo projekto raktiniu žodžiu yra „šeimos politika“, taigi, jame kalbama apie šeimos politikos pagrindus.

Atkreipiame dėmesį, kad vienas iš pagrindinių šio įstatymo projekto tikslų - skatinti šeimas dalyvauti šeimos politikos kūrime.

Šeimų atstovų dalyvavimas, sprendžiant šeimoms svarbius klausimus (šeima ir verslas, darbo įsipareigojimų derinimas ir kt.) yra itin svarbus. Ministerijos nuomone, įstatymai turi būti ne „nuleisti“ iš viršaus, o kuriami kartu su visuomene: tariantis, įsiklausant į nuomonę, bendradarbiaujant. Siekiama, kad šeimos bendradarbiautų su valdžia ir kartu spręstų šeimoms svarbius klausimus, t.y. kad šeima taptų valdžios ir visos valstybės partneriu.

Šiuo tikslu, įstatymo projektu numatoma įkurti Nacionalinę šeimos tarybą bei dar kelias visuomeniniais pagrindais veikiančias institucijas, kurios garantuos visuomenės visų pirma šeimos dalyvavimą sprendžiant šeimos politikos klausimus (steigiant šias institucijas papildomų lėšų iš biudžeto nereikės).

Panašios institucijos, kaip siūloma Šeimos politikos pagrindų įstatymo projekte, veikia, pavyzdžiui, Šveicarijoje bei Prancūzijoje. Šveicarijoje tai Federalinė šeimos reikalų koordinavimo komisija (atlieka konsultacinę funkciją prie Federacijos vidaus reikalų departamento), kai kuriuose Šveicarijos kantonuose veikia šeimos tarybos. Prancūzijoje, turinčioje gilias ir senas šeimos politikos tradicijas, veikia Nacionalinė šeimos išmokų sąjunga. Ši sąjunga atstovauja šeimas valstybės institucijose. Be to, Prancūzijoje kasmet nacionaliniu lygmeniu organizuojama Šeimos konferencija. Ji skirta aptarti šeimos politikos klausimus bei suformuluoti konkrečius tikslus bei priemones.