Natalija iš Ukrainos į Lietuvą atvyko maždaug prieš metus. Poliklinikoje įsidarbino šeimos gydytoja, turi apie 800 pacientų.
„Mano pacientai iš Ukrainos, yra ir iš Baltarusijos, yra lietuvių, kurie kalba rusiškai. Turių suaugusių pacientų, tačiau ir vaikų nuo gimimo“, – pasakojo Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Natalija Vasyljeva.
Jei nepavyksta susikalbėti, padeda slaugytoja. Gydytoja mokosi lietuvių kalbos, sako, kad nelengva.
„Aš aktyviai mokausi lietuvių kalbos, bet tik truputį kalbu lietuviškai“, – sakė N. Vasyljeva.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Įstaigoje dirba iš Ukrainos ir kardiologė su ginekologe.
„Visos gydytojos mokosi ir gana intensyviai, nes supranta, kad, jei nori dirbti ilgiau, turi mokėti“, – pažymėjo Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja gydymui Ingrida Savickienė.
Tačiau lietuviškai moka ne visi karo pabėgėliai. Valstybinė kalbos inspekcja sulaukė kelių šimtų skundų.
„Labai pagausėjo rusų kalbos, kas darosi, grįžtame į sovietinius laikus... – cituoja Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka. – Jei yra toks skundų skaičius, tai signalizuoja bendrą visuomenės nepasitenkinimą.“
A. Valotka teigia, kad žmonės nesusikalba kavinėse, parduotuvėse, gydymo įstaigose.
„Iš patrankos bandoma šauti į problemą, kuri nebūtinai egzistuoja“, – stebėjosi ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
„Vienas dalykas – Lietuvos piliečių lingvistinės teisės. Jei einate pas gydytoją, turite teisę, kad su jumis kalbėtų lietuviškai“, – lingvistines teises akcentavo A. Valotka.
Anot pašnekovo, karo pabėgėliai ukrainiečiai vieninteliai turi išimtinę teisę dvejus metus darbo vietoje nekalbėti lietuviškai. Daugiau niekas tokios išimties neturi.
„Niekas nežino, kad moratoriumas yra 24 mėnesiai, o ne visą gyvenimą. Žmonės mąstė, kad karas greitai baigsis ir jie grįš į Ukrainą. Mes to linkime. Galvoja, gal nereikės, praleis terminą, galbūt valdžia korumpuota kaip Ukrainoje“, – spėliojo A. Valotka.
Dėl to nuo kitų metų kovo inspekcija žada tikrinti, ar ukrainiečiai lietuviškai išmoko. Kalbama apie egzaminus.
„Daugumai bus A2 lygis, medikai galbūt net B2 lygiu“, – kokiu lygiu turės kalbėti ukrainiečiai, pažymi A. Valotka.
„Nustebau, kad ukrainiečiai tapo taikiniu. Gal geriau koncentruokimės į kaip padėti žmonėms išmokti lietuviškai, o ne juos bausti, mojuoti įstatymais“, – stebėjosi A. Armonaitė.
Iniciatyva sulaukė pasipiktinimo bangos, neva mokyti nemokamai – vietų nėra, o privačios pamokos – brangios. A. Valotka pripažįsta, kad kai kur yra bėdų, bet pamini ir iškalbingą faktą: „Užimtumo tarnyba (UŽT) išsiuntė 12 tūkst. laiškų darbo rinkoje esantiems ukrainiečiams siūlydama nemokamai mokytis lietuvių kalbos. Kiek norėjo? Nė vienas.“
UŽT patvirtina: galimybių ir sąlygų mokytis – yra.
„Norinčiųjų skaičiuojame dešimtimis, nors potencialiai galėtume finansuoti ir keletą tūkstančių“, – apie skaičius prakalbo UŽT direktorė Inga Balnanosienė.
Vienas dalykas – Lietuvos piliečių lingvistinės teisės. Jei einate pas gydytoją, turite teisę, kad su jumis kalbėtų lietuviškai.
Kalbų ukrainiečiai mokosi ir kitur. Mokymus organizuoja tautinių bendrijų namai, Raudonasis Kryžius, pamokos vyksta ir mokyklose.
„Nuo 18 iki 72-ejų metų mūsų mokiniai labai skirtingi – vieni dirbantys, kiti – ne, skirtingų profesijų. Tačiau bent 98 proc. mūsų mokinių turi aukštąjį išsilavinimą, yra medikų, psichologų, inžinierių, IT specialistų. Jie sako, kad tai garbės reikalas. Kad ir laikinai gyvena Lietuvoje“, – pastebėjo Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos direktorius Vytautas Girčius.
Numatoma, kad egzaminais turės rūpintis savivaldybės. Kalbos išlaikymo sertifikatą turės pateikti darbdavys, priešingu atveju gresia net baudos.
„Man atrodo, Kalbos inspekcija turėtų susikoncentruoti į kitus darbus, o ne į verslo baudimą ar nuo karo pabėgusių žmonių persekiojimą“, – nuostabos neslėpė A. Armonaitė.
„A. Armonaitės laki fantazija neša labai aukštai. Turbūt jaučiasi kaip koks kondoras, pakilęs virš kalnų ir žvelgiantis į Lietuvą iš viršaus. Ji sugalvojo nesąmonių, kurios neturi nieko bendro su laišku. Manau, ministrei reikėtų prisėsti ant nusiraminimo kėdutės“, – ironijos neslėpė A. Valotka.
A. Armonaitė pasigenda protingumo kriterijų. Sako, kad ir taip nemaža dalis ukrainiečių lietuviškai jau kalba.
„Jei matysime, kad yra akivaizdus teisinis nihilizmas, žinoma, reaguosime bausdami darbdavį. Ukrainiečiai nebus baudžiami. Man atrodo, šiuo metu nuo 130 iki 300 eurų“, – apie baudas prakalbo A. Valotka.
Tokia bauda lauktų darbdavio už vieną darbuotoją.
„Mes tokias iniciayvas stabdysime“, – dar kartą nepritarimą akcentavo A. Armonaitė.
