Kelių šimtų tomų apimties vadinamoji Sausio 13-osios byla visuomenei bus pasiekiama dar negreitai. Nors kai kurie 1991 m. sąmokslininkai buvo nuteisti, didžioji dalis – dar ne, todėl teismas tebelaiko šią bylą nebaigta.

Prašymas teismui

Šių metų sausio viduryje redakcija kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė leisti susipažinti su Sausio 13-osios byla.

"Prašome leisti susipažinti su byla nr. 1-2/99, Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta 1999 m. Tarp nuteistųjų šioje byloje – Mykolas Burokevičius, Juozas Jermalavičius, Juozas Kuolelis ir kiti asmenys, kuriems paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės už aktyvų dalyvavimą antivalstybinėje veikloje, viešus raginimus pažeisti Lietuvos suverenitetą ir nuversti teisėtą valdžią", – buvo parašyta redakcijos pateiktame prašyme teismo pirmininkui Artūrui Šumskui.

Jame taip pat priminta, kad "daugiau kaip 300 tomų sudarančią bylą Generalinė prokuratūra teismui perdavė 1996 m. birželio 19 d., teismas nuosprendį paskelbė 1999 m. rugpjūčio 23–26 d., o galutinai byla išnagrinėta Apeliaciniame teisme 2000 m".

Pasislėpė 42 kaltinamieji

Tačiau iš Vilniaus apygardos teismo gautas neigiamas atsakymas.

"Pranešame, kad Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje nr. 1-2/99 kaltinami 49 asmenys. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 42 kaltinamųjų atžvilgiu byla buvo išskirta ir grąžinta tardymui papildyti, kadangi šių kaltinamųjų atžvilgiu tardymas buvo neužbaigtas ir byla į teismą buvo perduota nepagrįstai", – rašoma teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Viktoro Dovidaičio atsakyme.

Jame pabrėžiama, kad "visi kaltinamieji pasislėpė kitose valstybėse ir iki šiol jie neišduoti Lietuvai".

V.Dovidaitis priminė, kad Sausio 13-osios byloje atiduotų teismui 6 teisiamųjų atžvilgiu 1999 m. rugpjūtį paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis. "Išnagrinėta tik dalis baudžiamosios bylos. Kadangi 42 kaltinamųjų atžvilgiu tardymas nebaigtas, todėl nėra galimybės pateikti susipažinti visą bylą ne proceso dalyviui, nes ji liečia ir kitus 42 kaltinamuosius, kurių atžvilgiu tyrimas nebaigtas", – pabrėžė Baudžiamųjų bylų skyriaus vadovas.

Todėl V.Dovidaitis pranešė, kad redakcijos prašymas netenkintinas.

Perversmas lietuvių rankomis?

Redakcija tikėjosi, susipažinusi su Sausio 13-osios byla, be kita ko, joje rasti atsakymus, ar tikrai pagrįsti įtarimai, kad Maskva planavo į 1991 m. perversmą įtraukti ir kai kuriuos nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos politinius veikėjus.

Tokius įtarimus paskelbė ekspremjeras Gediminas Vagnorius. Pasak jo, tuometė Sovietų Sąjungos valdžia dar 1990 m. pabaigoje sukūrė planą, kaip perversmą Lietuvoje organizuoti iš vidaus, pačių kai kurių lietuvių politikų, o ne emisarų iš Maskvos, rankomis pakeisti tuometę Lietuvos valdžią.

Esą buvo parinkti politikai, galėję tuo metu perimti vadovaujančius postus Vyriausybėje, Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime. Anot ekspremjero, buvo numatytas ir kandidatas į Aukščiausiosios Tarybos pirmininko postą vietoj valstybės vadovo pareigas tuomet ėjusio Vytauto Landsbergio.

"Tai buvo Kremliaus puoselėjamas projektas, kaip nušalinti V.Landsbergį ir pakeisti kitus aukštus pareigūnus, kad jie būtų parankesni Maskvai ir galėtų vykdyti prosovietinę politiką", – teigė G.Vagnorius.

"Planas buvo sukurtas Maskvoje, mes apie jį sužinojome 1990 m. gruodžio 22 d., tai yra likus vos kelioms savaitėms iki Sausio 13-osios įvykių. Apie tokius Kremliaus planus mums pranešė Amerikos konsulas Leningrade (dabar Sankt Peterburgas – red. past.), jis, matyt, su Jungtinių Valstijų vadovybės žinia tuomet apsilankė Lietuvoje ir mane bei dar kelis Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo narius asmeniškai informavo apie tokį planą", – tvirtino G.Vagnorius.

"Yra subtilių aplinkybių"

Sausio 13-osios bylą tyręs prokuroras Kęstutis Betingis, paklaustas apie galimą lietuvių politikų įtraukimą organizuojant perversmą Lietuvoje, pripažino, kad byloje "yra tam tikrų subtilių aplinkybių".

Anot prokuroro, dar 1990 m. pabaigoje Maskvoje buvo parengtas vadinamojo prezidentinio (turimas galvoje tuometis sovietų prezidentas Michailas Gorbačiovas – red. past.) valdymo įvedimo planas. "Nuolat vyko tam tikrų asmenų kelionės iš Maskvos į Lietuvą ir atgal, suformuotas vadinamasis nacionalinio gelbėjimo komitetas, perversmo centras veikė Vilniuje, kariniame Šiaurės miestelyje. Rengiant Sausio 13-osios bylą buvo atidžiai tiriama ir versija dėl to, kas galėjo užgrobti Lietuvos valdžią, jeigu perversmas būtų įgyvendintas iki galo ir pavyktų", – pasakojo K.Betingis.

Jis teigiamai atsakė į klausimą, ar Maskvoje parengtame perversmo plane buvo numatyti asmenys, kurie turėjo užimti tam tikras vadovaujančias pozicijas Lietuvoje. Tačiau prokuroras griežtai atsisakė tuos kandidatus įvardyti. "Jokių personalijų tikrai neminėsiu", – tvirtino jis.

K.Betingis tik apgailestavo, kad teismas, išnagrinėjęs daugiau kaip 300 tomų Sausio 13-osios bylą, neatkreipė deramo dėmesio į tą dalį, kuri prokurorų pavadinta "sąmokslu, siekiant užgrobti Lietuvos valdžią". "Teismas iš esmės įvertino tik kriminalinę bylos dalį, tai yra dėl žmonių žudynių ir masinio sužalojimo, taip pat valstybės turto užgrobimo", – teigė prokuroras ir leido suprasti, kad bylos sąmokslo dalyje įvardijami ir asmenys, kurie galėjo būti Maskvos numatyti į aukštus postus Lietuvos valdžioje, jeigu perversmas pavyktų.

Formaliai Sausio 13-osios byla nėra baigta ir todėl, kad Rusija ir Baltarusija atsisako išduoti Lietuvai kelias dešimtis įtariamųjų. Šių metų pradžioje Lietuvos Generalinė prokuratūra gavo neigiamą atsakymą iš baltarusių prokurorų dėl prašymo išduoti buvusį sovietų generolą Vladimirą Uschopčiką ir buvusią komunistų veikėją Stanislavą Juonienę, kaltinamus prisidėjus prie Sausio 13-osios įvykių.

Baiminasi senaties

Kitąmet bus 20 metų nuo 1991-ųjų tragiškų įvykių. Dalis teisininkų baiminasi, kad sukaks senatis kaltinamiesiems Sausio 13-osios byloje. Taip esą numato galiojantis Baudžiamasis kodeksas.

Bet pareigas paliekantis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas to nepatvirtino ir teigė, kad nežino, ar senatis tikrai sukaks. Jis leido suprasti, kad byla galėtų būti traktuojama ir kitaip, netaikant senaties. Tačiau tai esą galėtų nuspręsti prokurorai ir teisėjai.

Kita vertus, teisininkai ir dalis politikų siūlo perkvalifikuoti padarytą nusikaltimą, siekiant išvengti senaties. Pasak jų, Sausio 13-osios įvykiai gali būti traktuojami kaip karo nusikaltimai.

Jeigu vis dėlto kitais metais senatis sukaks, yra tikimybė, kad teismas po to leis susipažinti su bylos medžiaga. Priešingu atveju tektų laukti, kol į teisiamųjų suolą sėstų visi be išimties kaltinamieji. Tik tokiu atveju byla taptų pasiekiama visuomenei. Žinant Rusijos ir Baltarusijos neigiamą nusiteikimą, vargu ar galima tikėtis, kad tai įvyks greitai. Galbūt niekada.