Savivaldybės neturi tinkamų patalpų

„Supraskime, kad savivaldybėse neturime kažkokių kolonijų atskirų ar viešbučių laisvų, ar bendrabučių ir tikrai nelaukėm nelegaliųjų migrantų. Jeigu ir turime atskirų patalpų, tai jos galėtų būti švietimo pobūdžio, darželio pobūdžio, tarkime, nunykusios kaimų mokyklos, darželiai, apleistos kultūros įstaigos. Tokias įstaigas mes turime, bet jos tikrai savo pobūdžiu nepritaikytos migrantų apgyvendinimui – nei trumpalaikiam, nei ilgalaikiam“, –kalbėjo savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

„Viskas priklausys nuo valstybės politikos. Girdžiu du situacijos vertinimus: vienas situacijos vertinimas – reiktų lokalizuoti visus nelegalius migrantus, ne padalinti per visą Lietuvą, o tiesiog lokalizuoti per kelias vietas ar per vieną vietą, kitaip tariant, kurti grandiozinį palapinių, konteinerių ar kažkokį laikino apgyvendinimo miestelį ir lokalizuoti visus vienoje vietoje. Kitas scenarijus – padalyti savivaldybėms proporcingai, bet, kita vertus, mes neturime tinkamų patalpų. Laikinas prieglobstis gal ir gali būti kaip sprendimas, bet tikrai ne ilgalaikis“, – sakė M. Sinkevičius.

Bėga ne nuo karo ir maro

„Juk suprantame visi, kad jie nebėga nuo karo, maro ar kažkokių negerybių. Jie bėga, nes nori geresnio ekonominio gyvenimo. Turbūt susimokėjo už savo kelionę Baltarusijos režimui, atkeliauja čia, matyt, negeranoriškai pametę ar sunaikinę savo asmens tapatybės dokumentus. Tai dalį jų Ruklos pabėgėlių priėmimo centras gali priimti, apgyvendinti, suteikti jiems pastogę, bet jeigu jie plūs tokiais pačiais ar didesniais mastais, tai Rukla labai greitai užsipildys ir neišgelbės visos Lietuvos“, – teigė savivaldybių asociacijos prezidentas.

Kitataučiai tikrai ne iš bėdos, ne nuo karo, ne nuo maro bėga. Jie bėga ekonominiais sumetimas, matyt, ieško geresnio gyvenimo.

Paklaustas, ar yra tokių savivaldybių, kurios nenori priimti nelegalių migrantų, M. Sinkevičius sakė: „Kai mes kalbame su merais, absoliuti dauguma nenori. Ir nenori dėl to, kad žino bendruomenių požiūrį. Žmonės kitataučiai tikrai ne iš bėdos, ne nuo karo, ne nuo maro bėga. Jie bėga ekonominiais sumetimas, matyt, ieško geresnio gyvenimo. Natūralu, kad žmonės įsibaiminę, nes jie ir kitokio tikėjimo, nesusikalbėsi su jais. O tos patalpos, kurias mes galime pasiūlyti, yra kaimiškose teritorijose, kur tikrai tie svetimšaliai nėra laukiami. Vietos gyventojai daro spaudimą vietos politikams, kad geriau tokių svečių nelauktų nebūtų“.

Anot jo, racionalaus pagrindimo vietos gyventojų baimėms nėra: „Juk nė vienas dar nieko nepavogė, nieko nenuskriaudė, bet, kita vertus, tos baimės atsiranda dėl nežinojimo, dėl negebėjimo susikalbėti, dėl žinojimo, kad jie yra kito, musulmonų, tikėjimo. Tai atsiranda tokios baimės, bet žmonės pripratę prie savo aplinkos, į bet kurį svečią žiūrima šnairai ir įtariai, galvojant, kad galbūt nebūtinai tai svečias, o gal potencialus vagis. Nežinau, ar čia mūsų pačių toks pasaulio pažinimas siauras tą lemia, ar kažkas kitas, bet akivaizdu, kad nusiteikimas yra labiau neigiamas nei teigiamas“.

Trumpalaikis apgyvendinimas virs ilgalaikiu?

Vilniaus meras sakė, kad trumpalaikis kai kurių emigrantų izoliavimas gali virsti ilgalaikiu apgyvendinimu. Tuo neabejojo ir savivaldybių asociacijos prezidentas: „Neabejotina, taip ir bus. Aišku, mes galime kalbėti apie diplomatinius kelius, bet supraskime realybę. Tie žmonės turbūt atvyko skrydžiais į Baltarusiją, neabejotinai susimokėjo už savo kelionę režimo talkintojams, aišku, kad autobusais yra atvežami į vietas, jiems parodomos kryptys, kur reikia eiti, jie neturi asmens tapatybės dokumentų, negalima nustatyti, kas tai per asmuo, žinoti jo amžiaus, netgi nežinai, iš kurios jis valstybės. Tai tas vietinis lokalizavimas gali tapti ilgalaikiu buvimu. Galime užsakyti lėktuvus atgal labai greitai, bet mes nežinome, kur juos grąžinti ir kur juos siųsti. Tai čia turbūt esminė problema, kuri tik auga ir didės su kiekviena para“.

„Kol kas vyriausybės pažadas yra labai aiškus – už visus nemalonumus ir patirtas išlaidas valstybė sumokės. Bet, kaip ir sakau, saugumas yra ribotas. Prie pastato budi tik vienas ekipažas. Aš suprantu, kad neapjuosi švietimo įstaigų spygliuota tvora ir nepristatysi pareigūnų, bet dėl to žmonės ir kelia pagrįstus įtarimus, kelia klausimus, yra susirūpinimas, nepasitekinimas ir pagrįstos ir nepagrįstos baimės“, – sakė  M. Sinkevičius.