Vertina skeptiškai

„Šį klausimą kėliau ir rytiniame pasitarime. Juk yra Pabėgėlių priėmimo centras, kurio paskirtis – priimti šiuo žmones, adaptuoti ir paruošti integravimuisi į savivaldybes. Tai turėtų būti pirmoji tarpinė stotelė. Dabar ją aplenkiant ir pabėgėlius iš karto perkeliant į savivaldybes – didžiulė rizika“, – sako Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius.

Anot jo, ne visos savivaldybės sugebės iš karto priimti pabėgėlius. Bene didžiausia problema – kaip išspręsti su būsto stygiumi susijusius klausimus.

Tikimės, kad vietiniai gyventojai bus geranoriški prieglobsčio gavėjų atžvilgiu ir, esant reikalui, padės <...> žmonėms, kurie ieško galimybių gyventi, dirbti ir įsilieti į Lietuvos visuomenę.

„Kur mes juos apgyvendinsime? Negi palapinėse? Aš į tai žiūriu skeptiškai, nes daug problemų iš karto atsiranda. Jeigu reikia, galima ieškoti galimybių, bet tam būtinas laikas, papildomos lėšos pritaikant patalpas. Pasižiūrėjome, kad yra savivaldybės įstaiga Sporto ir reabilitacijos centras. Šalia – ir globos namai, kur gyvena senjorai. Ten, rodos, yra keturi laisvi kambarėliai, kuriuose būtų galima pernakvoti. Galbūt galima pabėgėlius ten apgyvendinti, bet tuomet reikėtų išspręsti visus kitus klausimus: kas gamins maistą, ar turi būti jiems įrengta bendra virtuvė ir visa kita. Nežinome, kokie yra reikalavimai“, – sakė Alytaus miesto meras.

Išbandys įvairesnius modelius

Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis įsitikinęs, kad prie integracijos efektyvumo didinimo galėtų stipriai prisidėti tarpinės pabėgėlių integracijos institucijoje atsisakymas.

„Tokį integracijos variantą planuojame išbandyti keliose savivaldybėse su keliomis šeimomis. Jos iškart atvyktų į tam pasiruošusias savivaldybes, kur jų jau lauktų būstas, darbo pasiūlymai. Planuojame, kad bandomasis projektas galėtų startuoti jau balandį“, – sakė L. Kukuraitis.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro, toks integracijos būdas sėkmingai taikomas Estijoje. Artimiausiu metu bus tariamasi su savivaldybėmis, ieškoma tų, kurios būtų pasiruošusios išbandyti šią naujovę.

„Planuojame išbandyti įvairesnius integracijos modelius, kuris labiausiai pasiteisins, tas ir įsivyraus. Ir šiuo metu prieglobsčio gavėjai turi galimybes vykti tiesiai gyventi į savivaldybes, tačiau dažniausiai pirmasis integracijos etapas vyksta Pabėgėlių priėmimo centre. Čia atvykusiems žmonėms sutvarkomi dokumentai, nuvykstama pas gydytojus, įgyjamos pirminės lietuvių kalbos žinios, susipažįstamas su Lietuvos kultūra ir šalies gyvenimu“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė.

Nusitaikė į mažesnes savivaldybes

Kol kas dar nėra aišku, kokios savivaldybės bus pasirinktos. Kaip rodo praktika, daugiausia prieglobsčio gavėjai persikelia į didžiąsias Lietuvos savivaldybes. „Svarstysime galimybę ir tarsimės su pačiomis savivaldybėmis, kad prieglobsčio gavėjai persikeltų į mažesnes savivaldybes, kuriose galbūt yra didesnės aprūpinimo būstu galimybės, lengviau rasti vaikams vietą ugdymo įstaigose.

Nėra taip, kad norėtume išskėstomis rankomis priimti pabėgėlius, nes ir taip turime užtektinai socialinių problemų su eilėje būsto laukiančiais gyventojais.

Apsigyvenusiais savivaldybėse prieglobsčio gavėjais, jų apgyvendinimu, sveikatos, įdarbinimo, vaikų ugdymo įstaigų ir kitais klausimais rūpinsis integraciją įgyvendinančios institucijos – kuratoriai. Jie palaikys glaudų ryšį su perkeltaisiais ir padės visais klausimais. Tikimės, kad vietiniai gyventojai bus geranoriški prieglobsčio gavėjų atžvilgiu ir, esant reikalui, padės atvykusiems į jų kaimynystę namus, darbus, kartais artimuosius dėl karo praradusiems žmonėms, kurie ieško galimybių gyventi, dirbti ir įsilieti į Lietuvos visuomenę“, – sakė ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja E. Čaplikienė.

Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, papildomų lėšų nereikės, nes perkelti tiesiai į savivaldybes planuojama tuos prieglobsčio gavėjus, kurie į Lietuvą yra perkeliami pagal Europos Sąjungos nustatytą kvotą Lietuvai. Visi kaštai, susiję su jų perkėlimu, integracija yra finansuojami Europos Komisijos.

Komentarai

Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis:

– Nėra taip, kad norėtume išskėstomis rankomis priimti pabėgėlius, nes ir taip turime užtektinai socialinių problemų su eilėje būsto laukiančiais gyventojais. Tą patį akcentavome būdami Vyriausybės pasitarime. Reikia spręsti keletą dalykų. Pavyzdžiui, kad už socialinių paslaugų pinigus, kurie sutaupomi, būtų leidžiama pirkti jiems butus arba skirti turimus atlaisvintus. Tiesiog reikia tam tikrų poįstatyminių aktų ir aiškumo, kaip tai turėtų būti vykdoma. O integracija, norime mes ar nenorime, jau vyksta.

Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis:

– Kiek žinau, nėra parengta sistema, kad savivaldybėms būtų duota tam tikra pareiga, teisinis ir materialinis aprūpinimas. Lietuvos mastu, jeigu pabėgėliai nebūtų koncentruojami specialiosiose vietose, būtų žymiai paprasčiau.

Valstybėje problemų būtų mažiau, jei pabėgėliai nebūtų sutelkti vienoje vietoje, bet pas mus socialiniam būstui gauti yra didžiulė eilė. Gyventojai laukia ketverius penkerius metus. Nėra teisinių svertų jiems padaryti išimtis ir nupirkti būstus. Pirmiausia turi atsirasti teisinis, finansinis aprūpinimas, kad savivaldybės galėtų spręsti su pabėgėlių integracija susijusius klausimus.

Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis:

– Kiek suprantu, tai dar nėra galutinis sprendimas, o naujos vyriausybės pamąstymai. Mano pozicija dėl pabėgėlių nesikeitė. Galvoju, kad tai yra normalios valstybės pareiga. Jeigu pasidalijome kartu pabėgėlius, yra logiška neužkrauti jų kuriai nors vienai savivaldybei. Jeigu bus ieškoma galimybių juos integruoti mažesnėmis grupėmis, manau, būtų lengviau visiems. Jiems lengviau integruotis ir galbūt mums lengviau visa tai priimti. Žinoma, jeigu atskiriame tuos žmones, kurie tiesiog ieško geresnio gyvenimo arba yra susieti su terorizmu – moralusis pabėgėlių klausimas turi likti.