Antradienį Seimo nariai pratęsė ugningas diskusijas dėl Konstitucijos pataisos, nustatančios kitokį šeimos teisinį supratimą.

Reikės 94 balsų

Dar praėjusią savaitę parlamentarai pradėjo pirmąją diskusiją apie valdančiųjų konservatorių inicijuotą Konstitucijos 38 straipsnio pataisos projektą, kuriuo siūloma nustatyti, jog šeima kyla ne tik iš santuokos, bet ir iš tėvų bei vaikų ryšio, giminystės. Pirmenybė šiuo atveju atiduodama šeimos sukūrimui per santuokos institutą.

Antradienį diskusijos buvo pratęstos, nes praėjusią savaitę ne visi Seimo nariai suspėjo pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Po to buvo surengtas balsavimas po svarstymo. Projektui buvo pritarta – už buvo 62, prieš 13, susilaikė 13. Tačiau tokio kiekio balsų „už“ gerokai nepakanka, kad pataisos būtų galutinai priimtos.

Balsavimai dėl Konstitucijos pataisos priėmimo bus surengti vėliau. Norint jas priimti, reikia, kad Seimas balsuotų dukart. Kaskart už turi balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų parlamentarų – 94 Seimo nariai. Tarp abiejų balsavimų turės būti padaryta ne trumpesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

Planuojama, kad pirmasis balsavimas dėl šios Konstitucijos pataisos bus surengta gegužę. Tuomet antrasis balsavimas galėtų įvykti rugsėjį.

„Įkūnija prigimtinę teisę“

Siūlomos Konstitucijos pataisos šalininkai tvirtino, kad būtina apsaugoti šeimos ir santuokos institutą.

„Čia sumaištį sukėlė Konstitucinio Teismo (KT) išvada dėl Šeimos koncepcijos. Pasirodo, šeimai sukurti santuoka visai nebūtina. Didelė dalis žmonių dėl to liko šokiruota. Todėl nenuostabu, kad po tokio KT išaiškinimo atsirado iniciatyva keisti Konstituciją, patikslinti šeimos supratimą. Tik stiprindami šeimą, santuokos institutą galima pasiekti progreso“, - kalbėjo Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Algimantas Dumbrava.

Konservatorius Mantas Adomėnas įsitikinęs, kad siūlomas Konstitucijos pakeitimas „įkūnija europinę prigimtinę teisę“: „Šeima kyla iš kraujo ryšio arba iš laisvo vyro ir moters sutarimo susituokti. Visos kitos šeimos sampratos yra išvestinės. Jeigu žiūrime į Konstituciją rimtai, tai mus priverčia neeksperimentuoti su tuo, kas sukurta per tūkstantmečius. Čia svarbus žmonių įsipareigojimas vienas kitam. Ši Konstitucijos pataisa grąžina svarbiausią momentą – laisvą žmonių apsisprendimą gyventi kartu“.

Socialdemokratas Bronius Bradauskas piktinosi, kad Lietuvoje vis dažniau propaguojamos vienos lyties šeimos, diskutuojama apie leidimą jiems įsivaikinti. „Palaikau, kad būtų valstybės politika už tą tradicinę šeimą, kurią paliko mums mūsų protėviai“, - teigė jis.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, šeimos psichologas Gediminas Navaitis sakė, kad tyrimų duomenimis „susituokę ir darnioje šeimoje gyvenantys žmonės yra laimingesni, jie geriau auklėja vaikus“. Tačiau, anot parlamentaro, sunku rasti Europos Sąjungos šalį, kurioje šeimos politika yra sėkminga.

„Abejotinos iniciatyvos“

Konstitucijos pataisos priešininkai pabrėžė, kad siūlomas pakeitimas neatitinka šiuolaikinių realijų.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Laimontas Dinius kalbėjo, kad siūloma pataisa yra susijusi su su artėjančiais Seimo rinkimais. „Tokios iniciatyvos yra abejotinos ir jų vertė, jokiu būdu neneigiant šeimos vertybių, yra labai paviršutiniška“, - pastebėjo L.Dinius.

Socialdemokratas Algirdas Sysas nesutiko su savo kolega B.Bradausku, kuris parėmė Konstitucijos pataisą. „Draudimais šeimos santykių ir instituto tikrai nesustiprinsit. Kvaila užsimerkti ir sakyti, kad problema išspręsta. Šitokiomis pataisomis neuždrausime vaikams gimti ne santuokoje. O jomis tik pabloginsime tokių vaikų situaciją“, - pastebėjo A.Sysas.

Dar vienas socialdemokratas Vytenis Andriukaitis retoriškai klausė: „Kuo čia mes užsiimam – propaganda, pasaulėžiūriniais skirtumais?“ „Tokios pataisos akivaizdžiai skaldo visuomenę. Ji neatitinka Konstitucijos deklaruojamų vertybių“, - kalbėjo jis.

Politikas priminė, kad ir dabartinė formuluotė Konstitucijoje „gina visą tai, kas kyla iš šeimos – motinystę, tėvystę ir vaikystę“.

Paskutinis diskusijoje kalbėjęs premjeras, konservatorių lyderis Andrius Kubilius stebėjosi, kad Seime kalbant apie „tokius žmogiškus dalykus kaip šeima ir santuoka, skamba tiek daug pykčio ir revoliucingų pareiškimų“. „Čia nereikia pykti ir bartis. Čia reikia tiesiog apsaugoti mūsų vertybes – valstybei turi būti svarbu šeima. Jeigu norime, kad tradicinė, visiems suprantama šeima nesilpnėtų, mes turime tą parodyti“, - sakė Vyriausybės vadovas.

Jis be kita ko citavo Airijos konstitucijos straipsnį, kuriame kalbama apie tai, kad santuoka yra šeimos pagrindas.

Siūlo koreguoti po KT išvados

Pagal pateiktąjį projektą, šeima sukuriama sudarius santuoką, kuri sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Taip pat siūloma Konstituciją papildyti sakiniu, jog „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“.

Šeimą su santuoka susiejanti pataisa pateikta po to, kai KT pernai rugsėjį paskelbė, jog 2008 metais priimtos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, šeima pripažįstančios tik gyvenančius santuokoje žmones, prieštarauja Konstitucijai. KT paskelbė, kad šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, o santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

Šiuo metu Konstitucijos 38 straipsnis sako, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.