Buvęs Konservatorių frakcijos narys Kristijonas Bartoševičius iš Seimo spruko dar sausio pabaigoje. Tą pačią dieną pranešta apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius vaikus. Šiuo metu nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys, tuo metu buvę mažamečiai arba nepilnamečiai. Tyrimas – užtruko.

„Norime informuoti, kad jau šiandien ikiteisminio tyrimo byla, kurioje K. Bartoševičius kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, vežama į Panevėžio apygardos teismą“, – spaudos konferencijoje antradienį paskelbė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Prokurorė paskelbė, kad K. Bartoševičius kaltinamas dėl dviejų seksualinio prievartavimo ir keturių jaunesnio nei 16 metų amžiaus asmens tvirkinamųjų veiksmų epizodų, taip pat dėl keturių mažamečių vaikų nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodų.

Viešojoje erdvėje skelbta, kad seksualiniai nusikaltimai galimai padaryti vaikų vasaros stovyklose. Institucijos ėmėsi tikrinti vaikų stovyklas, ar čia dirbantys asmenys nėra teisti dėl panašių nusikaltimų.

Tai parodo, kaip sunku yra išnešti tą situaciją iš šeimos, kaip sunku yra pasakyti, kas vyksta šeimoje, bet džiaugiuosi, kad vaikai pasitiki, praneša.

„Patikrintos šešios stovyklos. Džiugu, kad dvi stovyklos turi visus reikalingus duomenis ir yra atlikę patikras arba gavę pažymas visų suaugusių žmonių, esančių stovykloje, atžvilgiu. Keturios stovyklos dar turi patikslinti savo duomenis ir pateikti papildomą informaciją“, – sakė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Seksualinis smurtas prieš vaikus, pasak policijos vadovo, išlieka rimta problema.

„Atvejų prieš mažamečius vaikus daugėja ir dalis vėlgi tenka vadinamajai artimai aplinkai. Tos informacijos iš kaimynų, iš darželių, mokyklų administracijos niekada nebus per daug“, – teigė generalinis komisaras Renatas Požėla.

Specialistai negali nustatyti, ar smurto atvejų prieš vaikus daugėja, tačiau faktas, kad žmonės kasmet vis dažniau ryžtasi apie tai pranešti. „Smurto atvejų pranešimų turime virš 30 proc. daugiau“, – skaičiavo I. Skuodienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Dažniau apie smurtą artimoje aplinkoje pasipasakoti tarnyboms sutinka ir patys vaikai, tačiau pastebima, kad tą jiems padaryti vis dar labai sunku. „Vaikai labai saugo savo anonimiškumą ir tėvų anonimiškumą, nepriklausomai nuo elgesio. Tai parodo, kaip sunku yra išnešti tą situaciją iš šeimos, kaip sunku yra pasakyti, kas vyksta šeimoje, bet džiaugiuosi, kad vaikai pasitiki, praneša“, – pasakojo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.

Kad vaikams būtų kuo mažiau streso bendraujant su specialistais, institucijos pasirašė susitarimą dėl pagalbos nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams.

„Kad vaikai, kurie ir šiaip seksualinio smurto atveju patiria nežmoniškus išgyvenimus, papildomai su jais daugiau nebesusidurtų tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu, ir visos institucijos darytų viską, kad kuo mažiau kartų reikėtų vaiką apklausti, kad jis ir jo artimieji patirtų kuo mažiau papildomų traumų“, – susitarimo tikslus vardijo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Visi pareigūnai ir tarnautojai žinos, kodėl ir ką jie daro, ir tada vaikui nereikės viso to iškentėti. Deja, iš savo skundų, tai, ką mūsų įstaiga gauna, tokių situacijų yra, ir todėl, matyt, tie susitarimai ir reikalingi – kad visi žinotų, kada, kur, ką turi pateikti, kada turi sureaguoti“, – aiškino Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Vis dėlto, teisėsaugininkai priduria, kad būna visko. Toli gražu ne visi pranešimai apie smurtą prieš vaikus pasitvirtina. „Pasitaiko tokių atvejų, kuomet informuojama apie smurtą iš vieno iš tėvų, tačiau, atlikus tyrimą, paaiškėja, kad ta informacija apkaltinant vieną iš tėvų smurtu buvo pateikta, todėl, kad atsisakė tėvai nupirkti vieną ar kitą brangesnį daiktą“, – pasakojo N. Grunskienė. 

Per pirmąjį šių metų pusmetį gauti daugiau kaip 2 tūkst. pranešimų apie galimą smurtą prieš vaikus. Iš jų net 1,5 tūkst. – dėl fizinio smurto, o 200 vaikų pranešė apie seksualinį išnaudojimą.