Siūlo įvesti privalomą skiepijimą

Vilniaus Licėjuje mokytojai jau seniai pasiskiepiję. Jau eina trečio skiepo.

„Tai – ta veikla, kur gali sukurti ne tik sau problemas, bet ir kitiems, todėl tas atsakingas požiūris į skiepijimosi procesą yra tam tikra brandos raiškos forma“, – sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo įteisinti privalomą skiepijimą mokytojams, medikams, globos ir slaugos darbuotojams. Jei darbuotojai nesiskiepytų, būtų nušalinti, negautų algos.

„Kodėl mes imamės drastiškų priemonių toms profesijų grupėms, kurios praktiškai yra pasiskiepijusios?“ – kalbėjo Profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

„Skiepų ir ligos suteiktas imunitetas yra linkęs blėsti laikui bėgant. Kaip pandemijos valdymo priemonė toks reikalavimas gali būti netgi labai pagrįstas“, – teigė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Kodėl mes imamės drastiškų priemonių toms profesijų grupėms, kurios praktiškai yra pasiskiepijusios?

Nors Vilniaus licėjuje mokytojai skiepijasi savanoriškai, direktorius iš Vyriausybės lauktų labai aiškios tvarkos, kaip reikėtų šalinti nuo darbo nepasiskiepijusius.

„Dažnai politiniame lygmenyje mes sugalvojame kažkokią idėją ir ją numetame įgyvendinti kažkokiai grandžiai. Gali prasidėti teisiniai procesai, kuriuose dažniausiai liks atsakingas darbdavys, o ne tas, kuris pasiūlė tą idėją“, – komentavo S. Jurkevičius.

Įmonių vadovai nuspręstų dėl darbuotojų skiepų

Svarstoma neapsiriboti privalomais skiepais vien pedagogams, medicinos ir slaugos darbuotojams. Siūloma leisti visų įmonių vadovams patiems spręsti, ar jų darbuotojai turi būti pasiskiepiję.

„Tai tiesiog reikštų, kad darbdavys tokį reikalavimą darbuotojo atžvilgiu gali kelti“, – aiškino I. Šimonytė.

Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas pritarė.

„Iš tikrųjų čia yra labai geras dalykas. Mes visada sakėme: duokite daugiau laisvių priimti sprendimus savivaldai ir darbdaviams“, – sakė D. Arlauskas.

Profsąjungos kategoriškai prieš.

„Pradėję nuo tam tikrų profesijų grupių, užbaigia visais darbuotojais“, – rėžė I. Ruginienė.

Anot profsąjungų vadovės, privalomai reikia skiepyti išskirtiniais atvejais – jei pamatoma, kad kažkuriame sektoriuje padėtis bloga.

„Jei tu matai, kad iš tiktųjų yra prielaidos tam nustatyti, tada tu ir išeini su pasiūlymu. Bet dabar ateini, buri iš kavos tirščių ir dar paisai kažkokias nesąmones apie darbų saugą ir sveikatą“, – šnekėjo I. Ruginienė.

Dabar ateini, buri iš kavos tirščių ir dar paisai kažkokias nesąmones apie darbų saugą ir sveikatą.

„Jeigu žiūrinti į pasaulinę praktiką, tai kiti nuėję žymiai toliau negu mes“, – tikino D. Arlauskas.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutiko: yra darbų, kur žmonės privalo skiepytis, jei nori dirbti. Bet, anot jo, būtina numatyti žalos atlyginimą, jie po privalomo skiepo pašlytų sveikata.

„Jei mes nustatome prievolę, turi būti sudėti absoliučiai visi mechanizmai, kas turi vykti, jei įvyksta kažkas, kas yra nenumatyta“, – sakė A. Veryga.

Net jei darbdaviai nereikalaus, kad darbuotojai skiepytųsi, nuo gruodžio nepasiskiepiję turės reguliariai testuotis už savo pinigus. Tai – apie 100 eurų kas mėnesį.

„Permanentinis savų pinigų išleidimas keičia žmogaus sąmonę ir motyvaciją, kad reikia elgtis kažkaip kitaip“, – teigė D. Arlauskas.

Nuo kada įsigaliotų privalomas skiepijimas tam tikroms profesijoms, kol kas neaišku.