Grandioziniai Gedimino Kirkilo Vyriausybės planai užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos gali slėpti paprasčiausią korupciją.

Kilnūs tikslai

Premjeras G.Kirkilas didžiuojasi, kad jo Vyriausybė ryžosi pradėti įgyvendinti projektus, kurie leis Lietuvai turėti alternatyvius elektros ir dujų tiekimo šaltinius.

Šis Ministrų kabinetas sukūrė nacionalinį energetikos investuotoją "Leo LT", kuris turėtų pastatyti naują atominę elektrinę ir nutiesti elektros tiltus su Švedija bei Lenkija. Tai esą leistų Lietuvai nukirpti bambagyslę, siejančią ją su Rusija, ir įsilieti į Vakarų Europos energetikos erdvę.

Šį rudenį Vyriausybė ryžosi dar vienam ambicingam projektui. Nuspręsta statyti gamtinių dujų terminalą, kuris būtų alternatyva Rusijos koncernui "Gazprom", vieninteliam tiekiančiam dujas mūsų šaliai.

Kaip du vandens lašai

Tačiau ir "Leo LT", ir gamtinių dujų terminalas iš karto apaugo įtarimais. Vyriausybės oponentams labiausiai užkliuvo tai, kad ji be konkursų šių projektų partneriais pasirinko šalies verslo magnatus.

"Leo LT" buvo sukurtas su privačiu investuotoju – "VP dešimtuku". Privatus investuotojas į "Leo LT" buvo priimtas be konkurso, nes nacionaliniam investuotojui perleido savo įmonę VST. Analitikai skaičiuoja, kad "VP dešimtukas", už VST gavęs daugiau nei trečdalį "Leo LT" akcijų, savo turtą pagausino keliais milijardais litų.

Ši operacija itin nepatiko kitam verslo magnatui – koncerno "Achema" prezidentui Bronislovui Lubiui, kurį "VP dešimtukas" netikėtai įveikė kovoje dėl VST privatizavimo.

Tačiau ir B.Lubys sulaukė savo valandos: Vyriausybė nutarė statyti gamtinių dujų terminalą, o privačiu partneriu vėl be konkurso pasirinko ne ką kita, o "Achemą", kuriai atiteko 20 proc. terminalo akcijų. B.Lubiui, kaip ir "VP dešimtukui", atsivėrė galimybė uždirbti milijardus.

Beje, yra dar vienas įdomus sutapimas. Ir "Leo LT", ir gamtinių dujų terminalo kritikai kaltinami tuo, jog atstovauja Rusijos interesams ir bando sužlugdyti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Įtarimai pildosi

Vyriausybės oponentai nuolat tvirtino, kad ir "Leo LT", ir gamtinių dujų terminalo projektai neskaidrūs, tačiau valdžia jų negirdėjo.

"Leo LT" projektą kol kas bandoma stabdyti teisinėmis priemonėmis. Nacionalinio investuotojo sukūrimą tiria Konstitucinis Teismas ir Europos Komisija.

Gamtinių dujų terminalo ėmėsi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra. Lapkričio pradžioje prokurorai, gavę informacijos, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl gamtinių dujų terminalo bendrovės steigimo. Prokurorai surinko nemažai šokiruojančios informacijos, todėl šią savaitę perėjo į puolimą. Antradienį STT pareigūnai užgriuvo su B.Lubiu susijusias įmones ir Ūkio ministeriją. Agentai ministeriją krėtė tris valandas, pasiėmė nemažai dokumentų, taip pat nukopijavo ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto ir Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorės Neringos Pažūsienės kompiuteriuose esančius duomenis.

Vakar STT apklaustas "Gamtinių dujų terminalo" vadovas Gediminas Jurgutis. Ūkio ministerijos darbuotojai dar neapklausti.

Gijos – į Vyriausybę

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus teigimu, šiuo metu kaltinimai dar niekam nepareikšti.

Prokurorai turi įtarimų, jog manipuliuojant įstatymais specialiai, kad nereikėtų skelbti konkurso, buvo suformuotas vos 100 tūkst. litų siekiantis įmonės įstatinis kapitalas. Be to, prokurorai abejoja, ar įmonės steigimo dokumentus pasirašęs ūkio ministras Vytas Navickas turėjo tam įgaliojimus.

Tikinama, kad Ūkio ministerijos valdininkai apklausė septynias bendroves, bet galiausiai pasirinko "Achemą", kuri, pasak šaltinių, Vyriausybei ir pasiūlė šį projektą.

Ūkio ministerijos valdininkai tikina, kad viską darė Vyriausybi žinant. Ūkio ministras V.Navickas dievagojasi, kad kiekvieną savo žingsnį derino su teisininkais ir vykdė Ministrų kabineto nurodymus.

Tačiau premjeras G.Kirkilas kratosi atsakomybės. Anot jo, visos pirkimo procedūros buvo derintos su teisininkais.

"Viskas buvo derinama su Viešųjų pirkimų tarnyba. Žaidėjų šitoje rinkoje ne tiek daug: "Achema", "Lietuvos dujos", "Dujotekana" ir gal dar "Intergas", todėl ir nusprendėme pasirinkti šitą kelią, jis trumpesnis ir efektyvesnis", – aiškino G.Kirkilas.

"Vyriausybei ypatingo pasirinkimo nebuvo: suskystintų dujų terminalas strategiškai svarbus, jis turi būti realizuotas. Ilgai svarstėme įvairiose darbo grupėse ir priėmėme tokį sprendimą", – tikino Vyriausybės vadovas.

Gediminas Kirkilas, laikinasis premjeras:

Akivaizdu, kad šis terminalas sudaro kažkam konkurenciją ir jie pasiskundė STT. Bet tai, ką mes darome, yra būtina alternatyva, nes priešingu atveju liksime energetiškai priklausomi nuo Rusijos dujų: turime tik vieną "Gazprom" vamzdį. Tai panaši istorija, kaip ir su naftos terminalu Būtingėje, – buvo daug prisigalvojimų ir visokių spekuliacijų, bet šiandien jis mus išgelbėjo. Manau, kad tai, ką darome, yra skaidru. Mes sprendimų be teisininkų nepriimame. Žinau, manoma, kad ūkio ministrui nepakako įgaliojimų pasirašyti dėl įmonės įsteigimo. Bet priimdami šį sprendimą klausėme teisininkų rekomendacijų. Jei STT ar prokuratūrai atrodys, kad to nepakanka, manau, sprendimą galima pataisyti ir įgalioti ūkio ministrą tai padaryti dar kartą.

Andrius Kubilius, kandidatas į premjero postą:

Tiek kuriant patį terminalą, tiek paskutiniuose Vyriausybės posėdžiuose bandant "Lietuvos dujų" akcijas perduoti būsimam terminalui, nebuvome informuojami, su mumis, kaip opozicija, niekas nesikonsultavo. Kai kurie dalykai mums atrodė keistai, bent jau neaišku, ar tikrai pakankamai skaidriai skelbti konkursai.

Bronislovas Lubys, "Achemos" prezidentas:

Gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo stabdymu suinteresuoti tie, kurie nenori, kad Lietuva taptų energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos. Ūkio ministerija, pasirinkdama "Achemą",  iš viso apklausė septynias bendroves.

"Achema", naudojanti didžiąją dalį Lietuvos suvartojamo dujų kiekio per metus, sutiko dalyvauti projekte ir su Vyriausybe įsteigė bendrą įmonę UAB "Gamtinių dujų terminalas". Ši bendrovė kol kas nevykdo jokios realios veiklos. Bendrovė, siekdama išvengti tendencingo faktų interpretavimo, pati kreipėsi į dabartinį ministrą pirmininką, siūlydama sprendimą dėl tolesnės šio projekto eigos perduoti naujai formuojamai Vyriausybei.