- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Padangos, televizoriai, mobilieji telefonai ir kilimai – tai daiktai, kurių galima rasti kone kiekvienos Lietuvos upės dugne.
Tuo dar kartą įsitikino „River Cleanup Lietuva“ savanoriai, šį savaitgalį švarinę šalies upes. Organizatorių teigimu, į tvarkymosi iniciatyvą šiemet užsiregistravo beveik šimtas komandų, kurios tvarkė per 50 upių ir kitų vandens telkinių.
Centrinis iniciatyvos renginys šeštadienio rytą vyko Vilniuje. Jo dalyviai švarino Vilnios upę Naujojoje Vilnioje. Savanoriai iš upės tempė padangas, plastikines bei medines kėdes, metalo atliekas. Pakrantėse dažniausiai buvo randamos plastikinės pakuotės, stiklinė tara ir drabužiai. Iš viso šiame renginyje surinkta beveik viena tona atliekų, tarp jų – 25 padangos.
Žaliosios politikos instituto duomenimis, upių švarinimo renginiai vyko 56 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, o aktyviausiai šiemet įsitraukė vilniečiai. Tiesa, vos vienu tvarkymosi tašku jiems nusileido Kėdainių rajono gyventojai. Trečioje vietoje pagal užregistruotų tvarkymosi vietų skaičių – Kauno miestas. Radiniai visose tvarkytose upėse gana panašūs. Iš stambių atliekų dažniausiai randamos padangos.
„Kaip visos šios atliekos atsiduria upėse ar jų pakrantėse, priežasčių gali būti daug. Kai pakrantėje randame baldus, buitinę techniką ar elektroniką, darome prielaidą, kad jais ten atsikratė gyventojai. Kai aptinkame upelį, kuriame dešimtys ar net šimtai padangų, o netoliese įsikūrusios automobilių remonto paslaugas teikiančios įmonės, įtarimai, žinoma, krypsta į jų pusę“, – sako iniciatyvai Lietuvoje atstovaujančio Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas.
Organizatoriai pastebi, kad smulkiomis atliekomis bei tekstilės gaminiais pakrantes dažnai užteršia prie jų laiką leidžiantys žmonės. Pavyzdžiui, Vilniuje savanoriai rado išskirtinai daug drabužių. Tiesa, visai netoli tvarkomos vietos yra įrengtas tekstilės atliekų konteineris, kuris dažnai būna perpildytas. Kadangi gyventojai drabužius palieka tiesiog šalia jo, bet kas juos gali pasiimti.
„Dažna taršos gamtoje priežastis – atviros šiukšliadėžės. Jos vilioja gyvūnus, ypač paukščius. Kai šiukšliadėžės perpildytos atliekomis, gyvūnams labai paprasta atliekas iš jų ištraukti ir išnešioti gamtoje. Tikėtina, kad ateityje tokių šiukšliadėžių mažės, o mes vis labiau ugdysime sau įprotį ne ieškoti šiukšliadėžių, o viską, ką atsinešėme į gamtą, išsinešti su savimi“, – teigė R. Lapinskas.
Iniciatyvą „River Cleanup Lietuva“ Vilniuje koordinavusi Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė teigė, kad šiemet švarinant upes pastebėjo kelias naujas tendencijas ir abi jos skatina sunerimti. Pavyzdžiui, švarindami upes savanoriai šiemet pastebėjo įtartinų į upę nutiestų vamzdžių. Organizatoriai įsipareigojo apie juos pranešti atsakingoms institucijoms, kad jos atliktų patikrinimus ir nustatytų, ar jie legalūs ir kokios nuotekos jais teka.
„Dažniausiai „lobiai“, kuriuos randame upėse, būna pragulėję ten daugybę metų, kartais randame padangas, kilimus ar elektroniką taip apaugusią žolėmis ar susmegusią į žemę, kad vos galime ją ištraukti. Tačiau tikrai ne visa tarša yra istorinė. Šiemet teko sugrįžti tvarkyti tą pačią teritoriją, kurią jau buvome sutvarkę prieš dvejus metus. Deja, bet šiandien pakrantės čia atrodo dar blogiau nei tuomet“, – pastebi I. Budraitė.
Belgijoje gimusi tarptautinė „River Cleanup“ iniciatyva, kasmet suvienijanti gyventojus upių švarinimui, Lietuvoje vyksta jau ketvirtą kartą, nurodoma Žaliosios politikos instituto pranešime. Tarptautiniu lygiu nuo iniciatyvos pradžios jau surengta beveik 3 000 tvarkymosi talkų, per kurias surinkta daugiau nei 2 mln. kilogramų atliekų.
Prie iniciatyvos Lietuvoje dažnai prisijungia narai, baidarių klubai, gelbėtojų tarnybos, dvejus metus iš eilės švarinti upes padeda NATO kariai iš Nyderlandų. Šiemet organizatoriai bendradarbiaudami su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu daug dėmesio skyrė fiziniam aktyvumui, todėl prie tvarkymosi prisijungė ir irklenčių entuziastai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...