Aukų Europoje padaugės 50 kartų

Pastarosiomis savaitėmis Pietų Europoje nuo „Liuciferio“ gelbsti tik vanduo. Serbijoje ir Kroatijoje žmonės gaivinasi kaip išmano: jūroje, fontanuose ir vandens pripildytuose krovininiuose konteineriuose. Termometro stulpeliui viršijus 40 ℃, vandeniu tenka vėsinti ir gyvūnus zoologijos soduose.

„Dabar tikrai žinome, kad klimato ekstremalumai tik dažnės. Ypač karščio bangos. Dėl to beveik neabejojama. Mūsų studija rodo, kad sparčiausiai daugės karščio bangų, sausrų, gaisrų. Pasekmės visuomenei priklausys nuo to, kaip sugebėsime prisitaikyti, pritaikyti infrastruktūrą ir gyvenimo būdą“, – sako Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro mokslininkas dr. Alessandro Cescatti.

Neseniai jis su kolegomis publikavo studiją, kurios objektas ir buvo tokie ekstremalūs orų reiškiniai. Tiksliau – jų poveikis Europos gyventojams šimtmečio pabaigoje, jei nebus imtasi jokių veiksmų prisitaikyti.

„Šiuo požiūriu studija gana novatoriška, nes vienu metu vertina keletą grėsmių. Paprastai literatūroje jie analizuojami atskirai – karščio bangos arba gaisrai. Mes stengiamės suprasti, kurie jų reikšmingiausi skirtingose Europos šalyse. Tai svarbu renkantis prisitaikymo priemones ir planuojant investicijas“, – kalba A. Cescatti.

Studijos išvados gana bauginančios. Mokslininkai skaičiuoja, kad aukų skaičius dėl ekstremalių orų Europoje išaugs 50 kartų – nuo 3 tūkst. iki daugiau kaip 150 tūkst. mirčių kasmet. Beveik tiek žmonių, kiek gyvena Klaipėdoje.

A. Cescatti teigimu, skaičiai paremti prielaida, kad nebus taikomos jokios prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės. O tai mokslininkai darė sąmoningai, kad turėtų atspirties tašką, kas bus, jei Europa į prisitaikymą nežiūrės rimtai.

„Bet kokios priemonės tą skaičių sumažintų. Šiuo metu įvairūs ekstremalūs orai paveikia 5 proc. gyventojų kasmet, o šimtmečio pabaigoje jų bus du trečdaliai. Klimatas taip pasikeis, kad didžioji dauguma europiečių tai pajus. Kiek jų dėl to žus ar bus sužeisti, priklausys nuo prisitaikymo. Tačiau, jei nedarysime nieko, aukų skaičius išaugs 50 kartų“, – pabrėžia A. Cescatti.

Ekstremalius orus pajus žiemą

Prognozės tik patvirtina tai, ką jau matome, – stichinės nelaimės daugiausia paveiks Pietų Europos gyventojus.

Vilniaus universiteto Geomokslų instituto klimatologas Justinas Kilpys sako, kad tai – apsidraudimo scenarijus, kai ruošiesi pačiam blogiausiam, ir atkreipia dėmesį, kad šiauriniuose regionuose, taip pat ir Lietuvoje, ekstremalūs orai taip pat bus dažnesni. Tik tai labiau pajusime ne vasarą, o žiemą.

„Žiemos ir pas mus jau gerokai šiltesnės ir jos šiltės daug greičiau nei kitur. Imant metinę vidutinę temperatūrą, visas šiaurinis regionas, poliarinis ratas, Skandinavija ir Baltijos regionas tikrai papuola į didelių pokyčių zoną. O Pietų Europoje bus vasara ir šie metai – puikus to pavyzdys“, – kalba J. Kilpys.

Pasak tyrėjų, pagrindinė šių pokyčių priežastis aiški – tai klimato kaita. Tačiau, kaip pažymi specialistai, grėsmingą padėtį dar labiau blogina tokie reiškiniai, kaip urbanizacija ir senstanti Europos visuomenė.

„Miestuose didžiulė žmonių koncentracija, tad, įvykus kažkokiam stichiniam reiškiniui, žala daug didesnė tiek žmonėms, tiek infrastruktūrai. Tai buvo aiškiai matyti per uraganą Sandy: kai Niujorke per audrą „sugedo“ viena elektrinė, buvo užtvindytas metro ir paralyžiuotas visas miestas. Tai paveikė milijonus žmonių. O didėjantis žmonių skaičius apskritai sukelia didesnį stresą visai aplinkai“, – pastebi J. Kilpys.

Klimatas taip pasikeis, kad didžioji dauguma europiečių tai pajus. Kiek jų dėl to žus ar bus sužeisti, priklausys nuo prisitaikymo.

Daug investicijų nereikia

Jungtinio tyrimų centro atlikta studija iškart sulaukė kritikos. Vienoje įsikūrusio Tarptautinio taikomųjų sistemų analizės instituto ekspertas dr. Reinhardas Mechleris sako, kad skaičiavimai perdėti. Kaip pavyzdį jis pateikia Austriją, kur kartu su klimato pokyčiais daugėja ir prisitaikymo priemonių – pavyzdžiui, stebimas kondicionierių bumas. Vis dėlto, LRT RADIJUI atsiųstame laiške apibendrina jis, visiškai rizikos panaikinti nepavyks dėl daugybės priežasčių, taip pat ir ekonominių.

Bet studijos autoriai atsako, kad sąmoningai rėmėsi pesimistine prielaida. „Žinoma, kad yra daug netikrumo, bet mūsų tikslas buvo parodyti, kokios būtų prisitaikymo trūkumo pasekmės, kad paskatintume diskusiją šia tema“, – teigia A. Cescatti.

Klimatologas J. Kilpys pabrėžia, kad jau 1980 m. sudaryti modeliai rodė tokius klimato pokyčius. Be to, jis pasigenda išsamesnių diskusijų apie klimato kaitos problemos sprendimus ir mokslu grįstas prisitaikymo priemones, nors jų yra.

„Tarkim, norvegai Osle vieną buvusį pramoninį rajoną pavertė gyvenamuoju. Planuodami šį rajoną, jie daug dėmesio skyrė lietaus surinkimo sistemai. Dabar liūčių metu dviračių takai tampa upeliais, visas lietaus vanduo nuteka į nedidelius tvenkinukus, paskui – į sistemą, o galiausiai lėtai atiduodamas į Baltijos jūrą. Tai sukuria gražią aplinką gyventojams ir patrauklią dviračių infrastruktūrą“, – pasakoja klimatologas.

Anot dr. A. Cescatti, kartais prisitaikymo priemonės nereikalauja daug investicijų – užtenka šiokių tokių kultūrinių pokyčių: „Pavyzdžiui, Kalifornijoje yra savivaldybių, kurios nurodo, kokia spalva reikėtų dažyti stogus, kad miestai būtų šviesesni, panašiai kaip Viduržemio jūros kaimeliai. Prisitaikant prie klimato kaitos, tai lengviausias sprendimas. Visi žinome, kad saulėtą dieną renkamės šviesius marškinėlius, nesirengiame juodai. Paprasta. Kartais prisitaikymas reiškia kultūrinius pokyčius.“

Klimato kaita neišvengiama

Tarptautinės žiniasklaidos antraštėse aidi plojimais palydėti JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie pasitraukimą iš Paryžiaus klimato susitarimo ir pažadai naudoti švarią anglį. Nors būtent tokio iškastinio kuro deginimas ir atvedė prie šios krizės.

„Iš esmės anglis jau yra praeitis – anglies poreikis mažėja, – pastebi J. Kilpys. – Nors JAV prezidentas sako, kad nori sugrąžinti anglį ir anglies pramonėje sukurti naujų darbo vietų, tikrai taip nebus.“

Paklaustas, kaip mes sumažintume riziką, jei pasiektume Paryžiaus susitarime numatytus tikslus, A. Cescatti LRT RADIJUI sako, kad jų naudojamas scenarijus nebuvo pesimistiškiausias – yra tokių, kurie numato dar didesnį temperatūros kilimą.

„Mes rėmėmės prielaida, kad klimatas šils 3 ℃ šimtmečio pabaigoje, o jo viduryje pasieks 2 ℃. Galime apskaičiuoti, koks būtų poveikis visuomenei tuo metu. Taigi aukų skaičius būtų 30, o ne 50 kartų didesnis. Tai vis tiek daug. Vadinasi, net jei pasiektume susitarimo tikslus, prisitaikymo strategijos vis tiek reikia. Švelninimo nepakanka. Klimato kaita neišvengiama“, – pabrėžia A. Cescatti.

J. Kilpys priduria, kad imtis priemonių geriau vėliau negu niekada: „Galbūt mes dabar nepasieksime to dviejų laipsnių tikslo ir klimatas pasikeis daugiau – pagal dabartinius įsipareigojimus, kuriuos šalys pateikė Paryžiaus klimato susitarimu, klimatas iki 2100 m. pasikeis 3 ℃. Tai daug ir tai bus visai kitoks klimatas, bet tai daug geriau negu 6 ℃. O jei visiškai nieko nedarysime, bus 6 ℃ pokytis. Tada tikrai, kaip pavadinta ši karščio banga, žemėje bus Liuciferis.“