„Lietuvoje daugėjant islamą išpažįstančių asmenų, vis aktualesnis darosi ir halal skerdimas, plėsis šios barbariškos praktikos taikymo mastai. Lietuva neturi sudaryti sąlygų klestėti tokiems papročiams ir toleruoti gyvūnų kankinimą dėl religinių įsitikinimų“, – teigia Mišrios Seimo narių grupės narys  V. Sinica.

Lietuva neturi sudaryti sąlygų klestėti tokiems papročiams ir toleruoti gyvūnų kankinimą dėl religinių įsitikinimų.

Jei ūkinis gyvūnas turi būti paskerstas religinėms apeigoms atlikti, anot V. Sinicos,  jis gali būti skerdžiamas neapsvaiginus.

„Pavyzdžiui, kai kurios religijos reikalauja, jog gyvūnas skerdimo metu būtų gyvas, o naudojami apsvaiginimo metodai to garantuoti negali, todėl gyvūnas skerdžiamas neapsvaigintas. Dabar galiojanti įstatymo redakcija leidžia gyvūnus sąmoningai kankinti juos skerdžiant tokiu būdu, prieš mirtį jie patiria didžiulį stresą ir kančias, jei tik to reikia kieno nors religiniais tikslais“, – dokumento aiškinamajame rašte nurodo V. Sinica.

Jei Seimas pritartų, naujas reguliavimas įsigaliotų 2026 m. liepos 1 d.

Šiuo metu įstatymas leidžia skersti ūkinius gyvūnus prieš tai jų neapsvaiginus, jei to reikia religinėms apeigoms atlikti bei jei tai yra daroma skerdykloje.

ELTA primena, kad ritualinis gyvūnų skerdimas Lietuvoje įteisintas prieš dešimtmetį, 2015 m. įsigaliojus  Seimo priimtoms Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms.  

Už šią Darbo partijos frakcijų narių iniciatyvą 2024 m. rugsėjo 23 d. balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 11.

„Darbiečiai“ būtinybę įteisinti ritualinį skerdimą argumentavo siekiu sudaryti Lietuvos gamintojams geresnes galimybes eksportuoti mėsos produkciją į musulmoniškų šalių rinkas.

Parlamento sprendimas tuomet susidūrė su griežta gyvūnų gerovę ginančių organizacijų kritika. Jų atstovai tvirtino, kad atvėrus kelią skerdimui pagal religinius papročius tūkstančiai gyvūnų bus palikti mirti kančiose.