Estijos parlamentaras Leo Kunnas sako, kad Estija turėtų svarstyti galimybę užminuoti pasienį su Rusija, kad galimos agresijos atveju priešas būtų bent pristabdytas. Lietuvos krašto apsaugos ministras skeptiškas.

„Tiesiog Estijai būtų sudėtinga užminuoti visą pajūrį, kuris driekiasi virš 1000 km“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Estų svarstymai atgaivino diskusiją ir Lietuvoje.

„Ta pati Rusija, žiūrėkite, praktiškai sustabdė Ukrainos kontrpuolimą, būtent užminuodami ir sustatydami tuos drakono dantis, vadinamus, prieštankines užtvaras“, – kalbėjo buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys (TS-LKD) Arvydas Pocius.

Rusų invazijos pradžioje Ukrainos pastatytos fortifikacijos labai padėjo, pavyzdžiui, apginti Charkivą. Dar prieš porą metų mūsų politikai siūlė jau dabar svarstyti galimybę stiprinti pasienį su Rusija, Baltarusija.

„Išlošiamas laikas ir tuo pačiu sustabdžius priešą galima jį efektyviai naikinti, būtent toje sustabdymo vietoje“, – teigė A. Pocius.

Tiesa, Lietuvoje kalbėta ne apie minas, o įvairias užtvaras.

„Prieštankiniai ežiai, supilti pylimai, kurie sulaikytų priešą ir panašiai“, – 2022 metų rugpjūtį kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Išlošiamas laikas ir tuo pačiu sustabdžius priešą galima jį efektyviai naikinti, būtent toje sustabdymo vietoje.

Idėja jau dabar fortifikuoti pasienį sulaukė kritikos iš krašto apsaugos ministro ir kariuomenės.

„Jeigu kas įsivaizduoja, kaip dabar sako, kad užminuosime ir laikysime minų laukus, tai ne“, – pabrėžė A. Anušauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Lietuvos kariuomenė klausimą jau išsprendė kitaip. Pernai pradėta kurti 19 parkų, kuriuose kaupiami sunkiąją techniką stabdantys vadinamieji drakono dantys iš betono, čekiški ežiai iš metalo strypų ir pjaunanti viela.

„Šiais metais, neįvardinsiu tų priemonių, įsigyjame pakankamai didelius kiekius“, – aiškino A. Anušauskas.

Bet statoma būtų tik kariškiams nusprendus, kad jau reikia ir iš anksto numatytose vietose.

„Kai žvalgyba indikuoja, kad yra reali grėsmė, o turime stiprią žvalgybą, visa NATO turi stiprią žvalgybą, kuri gali iš anksto įspėti, tuomet minavimo procesas ir prasidėtų“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

„Politikai irgi norėtų spręsti, bet sprendžia vis dėlto kariškiai, kurie žino, kaip tas priemones efektyviau išnaudoti“, – teigė A. Anušauskas.

Pasienio minavimui būtų ir teisinių ribojimų. Visos Baltijos šalys pasirašiusios Otavos sutartį, kuri draudžia naudoti priešpėstines minas.

„Leidžia minuoti, bet minos turi būti arba susinaikinančios po tam tikro laiko, kad nepadarytų žalos ateityje, arba pastatomos laikinai“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Kariuomenė taip pat pabrėžė, kad NATO karas su Rusija būtų kitoks, nei dabar Ukrainoje matomas apkasų karas. NATO planuose numatomi dideli manevrai, todėl fortifikacijos NATO pasienyje galėtų trukdyti pačioms NATO pajėgoms.

„Ar jau dabar norime įnormuoti, kokie būtų mūsų kariuomenės planai, per kur mes judėtume ir per kur norėtume, kad judėtų priešas, tai turbūt ne. Dabartinis minavimas būtų labai įdomus sprendimas“, – sakė Seimo narė (LSDP) Dovilė Šakalienė.

Tačiau krašto apsaugos ministras sakė, kad pasieniui stiprinti galima išnaudoti jau dabar ten esančius objektus, pavyzdžiui, melioracijos griovius.

„Tai susiję su gamtinėmis kliūtimis. Pavyzdžiui, pasienyje esantys melioracijos grioviai, jei juos tinkamai prižiūrėti ir gilinti, jie tampa kliūtimis šarvuotai, ar bet kuriai kitai technikai“, – aiškino A. Anušauskas.

Be to, kaip pažymėjo ir minuoti Estijos pasienį siūlantis estų parlamentaras, pirmiausia reikėtų atkurti dėl paramos Ukrainai ištuštėjusius rezervus. Tai aktualu ir paramą Ukrainai nuolatos siunčiančiai Lietuvai.