Valstybinių įstaigų skolų našta auga. Vėluojantys atsiskaitymai ypač smarkiai smogė smulkesniems institucijų partneriams, nevyriausybinėms organizacijoms. Dalis jų jau svarsto nutraukti veiklą.

Skolos – dešimtys milijonų

Po to, kai lapkričio 14 d. įsakymu Finansų ministerija paskelbė visuotinį taupymą biudžetinėse įstaigose, neapmokėtos sąskaitos už jau padarytus darbus, suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes beviltiškai įstrigo. Valstybinės įstaigos ir institucijos paliktos likimo valiai: kiekviena turi suktis kaip išmano, kad už įsipareigojimų nevykdymą neatsidurtų teisme, už skolas nebūtų skaičiuojami delspinigiai ar atjungta elektra.

Vien Švietimo ir mokslo ministerija skaičiuoja, kad per šias dvi savaites už jau atliktus darbus susikaupė neapmokėtų sąskaitų už 16,3 mln. litų. Panaši padėtis ir kitose ministerijose. Kai kurių įstaigų darbuotojai jau skundžiasi, kad pradėta vėluoti išmokėti net komandiruotpinigius.

"Šiuo metu esame gavę Rytų skirstomųjų tinklų (RST) raštą, kad departamentui bus atjungta elektra, jei nebus apmokėta jau tris savaites gulinti sąskaita faktūra. Vakar surašėme maldaujamo turinio atsakymą, prašydami atidėti mokėjimą ir žadėdami sumokėti, kai tik gausime lėšų", – kasdienybe virstančias derybas su paslaugų tiekėjais nupasakojo Jaunimo reikalų departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Meldžiukas. Šioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžioje organizacijoje šiuo metu susikaupę neapmokėtų sąskaitų už maždaug 650 tūkst. litų.

"Mes patys vykdome nemažai projektų ir darbus, kuriuos planavome gruodį, jau atšaukėme", – pridūrė jis.

Nukentės mažiausieji

J.Meldžiukas neslepia: "Žadame atsiskaityti, tačiau klausimas: kada?" Šis "kada?" gali būti lemtingas daugeliui biudžetinėms įstaigoms paslaugas ir prekes teikusių įmonių bei organizacijų.

Ypač skaudžiai atidėliojami atsiskaitymai gali atsiliepti smulkesniems partneriams, nevyriausybinėms organizacijoms, kurių didžiąją pajamų dalį sudaro būtent biudžetiniai užsakymai. J.Meldžiuko teigimu, vos tik atsiras atliekamų lėšų, pirmiausia jos bus skiriamos tiems atsiskaitymams, už kurių nevykdymą grės didžiausi delspinigiai, teismai ar paslaugų teikimo nutraukimas.

Taigi didžiausia grėsmė nukentėti ar visiškai negauti pinigų – mažiausiems, mat jiems valstybė skolinga palyginti nedideles sumas.

1999-ųjų scenarijus

Jaunimo reikalų departamento ir nevyriausybinių organizacijų sutartyse yra punktas, sakantis, kad lėšos už įgyvendintus projektus gali būti nepervedamos dėl nuo departamento nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui: valstybės biudžeto nevykdymo. Panašių savisaugos formuluočių pilna ir Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento sutartyse.

Tokios sutarčių išlygos atsirado po Rusijos krizės, kai 1999 m. dėl biudžeto nevykdymo taip ir liko neatsiskaityta su didele dalimi projektus vykdžiusių nevyriausybinių organizacijų. Tuomet organizacijos negavo nuo 20 iki 80 proc. sutartyse numatytų lėšų. Dėl to kai kurios jų buvo priverstos nutraukti veiklą.

"Nerimaujame, kad šįkart, kaip ir 1999 m., neatgausime lėšų už jau įgyvendintą projektą. Neoficialiai Jaunimo reikalų departamento darbuotojai pripažįsta, kad būtų stebuklas, jei atgautume pinigus", – karčią devynerių metų senumo patirtį prisiminė Paulius Skruibis, Jaunimo psichologinės paramos centro generalinis programų direktorius.

Ant išnykimo ribos

Atsiskaityti su šia organizacija vėluoja ne tik Jaunimo reikalų departamentas, bet ir Vilniaus miesto savivaldybė, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras. Bendra skola siekia daugiau nei 100 tūkst. litų – tai ketvirtadalis Jaunimo psichologinės paramos centro metinio biudžeto.

"Mūsų einamojoje sąskaitoje pradėjo katastrofiškai trūkti lėšų, nes pagal numatytą grafiką nebegavome jų iš projektus finansuojančių institucijų. Pasikalbėjus su jų atstovais, paaiškėjo, kad padėtis labai prasta, – pasakojo P.Skruibis. – Šiuo metu mūsų sąskaitoje esančių pinigų neužteks sumokėti darbuotojų atlyginimams ir mokesčiams. Kad veikla visiškai nenutrūktų, ketiname naudoti savo rezervinį fondą, tačiau ir jame esančių lėšų pakaks tik būtiniausioms išlaidoms ir neilgam.

Dėl vėluojančių Vilniaus miesto savivaldybės atsiskaitymų Jaunimo psichologinės paramos centras jau nuo šios savaitės ketina trumpinti Rasų rajono Vaikų dienos užimtumo centro darbo laiką. "Jei padėtis dėl finansavimo nesikeis, nuo kitų metų centrą gali tekti uždaryti visai", – prognozavo P.Skruibis.

Grėsmė kyla ir psichologinei pagalbai telefonu.

Biudžete – skylė

Vilniaus miesto savivaldybės Finansų departamento direktorius Edmundas Kačkus sakė, kad šiuo metu savivaldybės biudžete yra 25 mln. litų skylė, finansavimas vidutiniškai vėluoja pusantro mėnesio.

"Finansinė padėtis prasta nuo metų pradžios, per metus ji negerėjo, nuolat atsiliekama finansuojant. Atsiskaitome pagal gautas sąskaitas ir paraiškas paeiliui, pirmiausia už gautas seniausiai. Kol kas nesiimam tokių priemonių kaip Finansų ministerija, kad vieniems duoti, kitiems ne, atsiskaitome su visais vienodai, tačiau vėluodami", – padėtį aiškino E.Kačkus.

Finansiniai metai baigiasi sausio 10 d. Skolos, už kurias nebus atsiskaityta iki tos dienos, bus keliamos į kitus metus ir teks ieškoti lėšų 2009-ųjų biudžete. Tai kelia nerimą, žinant, kad kitų metų biudžeto surinkimas nebus toks kaip pernai ar šįmet.