Seimas pritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų siūlymui nutarimą dėl Vytauto Greičiaus atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko pareigų svarstyti ir priimti po švenčių.

Už klausimo išbraukimą iš antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės balsavo 69, prieš – 35 parlamentarai, praneša nacionalinis transliuotojas.

Pasak Seimo narių, Vytauto Greičiaus atleidimo klausimas turi būti svarstomas po švenčių, nes Seimo darbotvarkė antradienį ir taip įtempta.

Pirmadienį Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma atleisti V.Greičių iš Lietuvos AT pirmininko pareigų. Už tai balsavo 28 parlamentarai, prieš – 6, 4 susilaikė.

Dekretą dėl V.Greičiaus atleidimo pirmadienį Seime pristatė šalies vadovo patarėjas Lauras Bielinis.

Atsakinėdamas į Seimo narių klausimus, jis paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius tvirtinimus, kad pritarimo savo dekretui nesulaukęs V.Adamkus vetuos biudžeto įstatymus. „Jei dabar kalbėsime apie tas paskalas, tai kalbėsime labai ilgai ir nieko nepasieksime“, – aiškino L.Bielinis.

Oponentai Prezidento siūlymą atleisti iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų V.Greičių kritikuoja teigdami, kad šalies vadovas su Seimu dėl jo ir naujos kandidatūros nesitarė.

Praėjusios kadencijos Seimui Prezidentas tris kartus teikė atleisti V.Greičių, kurio įgaliojimai baigėsi liepos 8 d., iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų.
Tačiau parlamentas dekretą šią vasarą dukart atmetė. Kai kurioms frakcijoms tuomet netiko kartu teikiama Jono Prapiesčio kandidatūra bei tai, jog Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimas buvo įvardijamas kaip formali procedūra.

Trečiąkart teikimas atleisti V.Greičių buvo išbrauktas iš darbotvarkės spalio pabaigoje.

V.Greičius Aukščiausiajam Teismui vadovauja nuo 1999 m.