Apie tai ketvirtadienį informavo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis dalyvavo Seimo Antikorupcijos komisijos, atliekančios parlamentinį tyrimą dėl e.sveikatos projekto įgyvendinimo, posėdyje.

„Ten buvo planuoti pinigai kažkuriam iš sistemos elementų vėl analizuoti jo galimybes. Ne pačią sistemą tobulinti, programuoti, bet daryti analizes, daryti studijas maždaug už 400 tūkst. eurų. (...) Jau mūsų politinė vadovybė, viceministrė, pasižiūrėjusi ir pamačiusi, kad klausimas, ar dar sykį yra reikalas investuoti į kažkokias studijas, kai mes dabar vertiname sistemos veikimą ir efektyvumą, pristabdė šituos pirkimus“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė ministrams.

Anot jo, šios studijos pirkimas buvo numatytas su e.sveikata susijusiuose planuose.

Komisijos posėdyje A. Veryga pabrėžė, kad jam pradėjus vadovauti SAM, gydymo įstaigoms buvo duotas aiškus signalas, kad jos privalo pradėti naudoti elektroninės sveikatos galimybes. Anot jo, vien elektroninio recepto išrašymas nuo metų pradžios padidėjo keliais kartais.

Oficialiais duomenimis, šių metų sausį išrašyti 84 tūkst. 38 elektroniniai receptai, rugsėjį – 312 tūkst. 514.

Pasak sveikatos apsaugos ministro, šiuo metu išnaudojama tik trečdalis e.sveikatos galimybių, bet nepaisant to, sistema stringa.

„Stringa duomenų perdavimas į centrinę sistemą. Ta sistema, matyt, tam tikrais momentais nespėja ar priimti, ar apdoroti duomenų, ten kyla visokių problemų. Kaip sakiau, yra tokių labai techninių klausimų ir sprendimų – ar pasirinkti tinkami formatai tam duomenų perdavimui ir kaupimui. Kiek žinau, dalis tų formatų užima labai daug vietos, dėl to sistema nesugeba priimti“, – aiškino ministerijos vadovas.

Jis svarstė, kad greičiausiai planuojant užduotis e.sveikatos kūrėjams, nebuvo viskas iki galo apskaičiuota ir numatyta.

Stringa duomenų perdavimas į centrinę sistemą. Ta sistema, matyt, tam tikrais momentais nespėja ar priimti, ar apdoroti duomenų, ten kyla visokių problemų.

„Tai rodo, kad, matyt, planavimas buvo prastas. Jeigu dabar pasiekus trečdalį, prasideda problemos, tai kas bus, kai ji pasieks 100 proc., ko mes ir siekiame. Vadinasi, turime jau dabar kažkokių sprendimų ieškoti, kaip dabar išplėsti technines galimybes“, – tvirtino A. Veryga.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius atkreipė dėmesį, kad su minėtu projektu SAM nuolat dirbo ta pati grupė asmenų. Jis minėjo buvusius Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Saulių Janonį ir Haroldą Baubiną, Informacinių technologijos skyriaus vedėją Vitą Sinicienę, Sveikatos apsaugos projekto koordinavimo biuro direktorę Daivą Pentiokinienę.

V. Gailiaus duomenimis, įvairūs sveikatos apsaugos ministrai įvairiais laikotarpiais tyrė jų veiksmus ir yra kai kuriems skyrę papeikimų.

„Ar nesusidaro įspūdis apie nebaudžiamumo atmosferą ir atsakomybės išvengimą, nes veikė ta pati asmenų grupė šioje srityje ir veikė todėl, kad nebuvo atsakomybės“, – svarstė parlamentinės komisijos pirmininkas.

Minėti asmenys SAM šiuo metu nedirba.

A. Veryga teigė, kad jis dar tik formuoja komandą, kuri prižiūrėtų e.sveikatos projektą.

„Ta komanda dabar tik formuojama yra, nes du žmonės išėjo, kurie kuravo, kol kas ieškome žmonių, kurie turėtų tinkamas kompetencijas“, – teigė jis.

Komisija parlamentinį tyrimą atlieka pagal naujausią Valstybės kontrolės išvadą, kad Nacionalinei elektroninei sveikatos sistemai (NEES) kurti skirtos lėšos „galimai buvo panaudotos neekonomiškai ir neefektyviai“.

Valstybės kontrolės audito ataskaitoje konstatuota, kad e.sveikatos sistema veikia ne visu pajėgumu, ji biurokratizuota, nepatogi naudoti; dubliuojamas finansavimas panašius sprendimus realizuojantiems regioniniams projektams; už informacinės sistemos palaikymą su Registrų centru atsiskaitoma be pagrįstos informacijos, neįsitikinus atliktų darbų kokybe; neįgyvendintos visos visaverčiam informacinės sistemos veikimui reikalingos tarpusavio sąsajos ir kt.

E.sveikatos projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų, investicijos į jį siekia 40 mln. eurų. Sistema turėjo būti naudojama pacientų duomenims skaitmenizuoti: ligos istorijos įrašams, receptams, pacientui skirtam gydymui, atliktų tyrimų rezultatams ir kt., planuota galimybė keistis šiais duomenimis tarp gydymo ir kitų susijusių įstaigų.

Projektas planuotas įgyvendinti trimis etapais, tačiau pirmieji du bandymai sveikatos apsaugos paslaugas perkelti į elektroninę erdvę, nors panaudota 10 mln. eurų, nebuvo įgyvendinti, todėl 2011 metais nuspręsta kurti naują e.sveikata sistemą.

Trečiuoju etapu 2015 metų pabaigoje investavus per 30 mln. eurų sukurta Lietuvos e.sveikatos sistema. Ja, pasak komisijos, naudojamasi pasyviai. Šiuo metu siekiama vykdyti ketvirtą e.sveikata įgyvendinimo etapą, jam, planuojama, reikės per 28 mln. eurų.