„Man labiausiai įstrigo 14-etė mergina. Maniau, kad ji norėjo padaryti didesnį įspūdį nei išties turi tiek vartojimo patirties. Bet pasikalbėjęs su ja likau apstulbęs, kiek daug visokių medžiagų ji yra išbandžiusi. Ir kaip giliai ta priklausomybė įsišaknijusi“, – sakė priklausomų žmonių bendruomenės „Aš esu“ vadovas, kunigas Kęstutis Dvareckas.

Lietuvos barų ir kavinių asociacijos vadovas Raimondas Pranka irgi pritaria, kad tie skaičiai nemaži. Bendra tendencija rodo, kad vartojančių psichoaktyvias medžiagas daugėja. Anot Raimondo, kokia to priežastis, sunku pasakyti, gal per mažai dirbame ta linkme.

„Pasichoaktyvios medžiagos tikrai yra problema. Gal mes jos masto nematome. Ne tik tarp jaunimo tai plinta. Įvairaus amžiaus žmonės nori malonumo, nori jaustis kitaip, pabėgti nuo problemų“, – sakė toksikologė Gabija Mikulevičienė.

Kunigą K. Dvarecką labiau stebina besistebintys, kiek jaunų žmonių yra pabandę narkotikus, nei reali situacija. Nes ir pats, savo realia patirtimi žino, kuo tai gali baigtis.

„Irgi pasiūlė studentų bendrabutyje, nemačiau nieko blogo, pabandžius nieko blogo ir neatsitiko. Tada pagalvojau, kad čia mitas apie jų nešamą žalą. Tas procesas turi įsibėgėti tiek, kad paskui nepastebi, jog beldiesi iš kitos durų pusės, kad riba peržengta. Manymas, kad kai pastebėsiu tą ribą, tuomet trauksiu stabdį, tėra iliuzija“, – atviravo Kęstutis.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Tik tai, kur nuveda narkotikų vartojimas, leidžia suprasti, kaip pats sako, kokia galinga priklausomybė buvo.

„Čia jau labai paprasta – kai sėdi areštinėje, supranti, kad ne už gerus darbus. Tai su savimi susitarti, kad ne tos medžiagos kaltos, nelabai lieka tų variantų“, – kalbėjo pašnekovas.

Tačiau tai, kad Vilniuje kaip ir kituose didmiesčiuose plačiai paplitęs psichoaktyvių medžiagų vartojimas, nėra jokia paslaptis. Tą rodo ir Visuomenės sveikatos biuro atlikta besilinksminančiųjų apklausa. Tokia Vilniuje rengta pirmą kartą. Anksčiau į šią problemą žvelgta tik nacionaliniu mastu.

„Kalbant apie Vilnių, matome, kad tas paplitimas yra. Ir jeigu kalbame apie nelegalias psichoaktyviąsias medžiagas, paklausus, ar kada nors yra vartoję pasilinksminimo vietų lankytojai, tai apie 80 proc. atsakė, kad taip“, – kalbėjo „Vilnius sveikiau“ stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus projektų koordinatorė Emilija Gaidytė.

Besilinksminančiųjų taip pat klausta, ar Vilniuje lengva įsigyti narkotikų. Beveik pusė nurodė, kad lengva. Taip pat – ką ir kur vartoja.

„Kadangi kalbame apie visas psichoaktyviąsias medžiagas, matome tą didelį alkoholio paplitimą šioje aplinkoje, nes alkoholis yra lengviausiai prieinama medžiaga“, – sakė E. Gaidytė.

Įvairaus amžiaus žmonės nori malonumo, nori jaustis kitaip, pabėgti nuo problemų.

Antroje vietoje pagal dažniausią vartojimą atsiduria kanapės. Toliau – kitos stimuliuojančios medžiagos. Dažniausiai svaiginamasi namuose. Naktiniai klubai ir barai pateko į trečią vietą, kur apklaustieji nurodė vartojantys psichoaktyvias medžiagas. Tačiau tikimasi, kad nuo šios grandies pradėjus narkotikų žalos prevenciją, nuo galimų didelių pavojų pavyks apsisaugoti dažniau. Siekiama barus ir naktinius klubus išmokyti, kaip padėti pavartojusiems žmonėms.

„Prisiminkime, kad ir alkoholis yra narkotikas Nr. 1. Bet po truputėlį vyksta mokymai, šnekamės, kaip elgtis su perdozavusiu žmogumi, kaip suteikti jam pirmąją pagalbą. Ir tą viešiname. Kai mūsų klientai mato, kad rūpinamės, gal tada pagalvos, kad nenori perdozuoti, o gal iš viso ateis mintis, kad visai nenoriu tų narkotikų ir pan.“, – sakė kavinės savininkas Raimondas Pranka.

Medikai paantrino, kad tinkama pagalba perdozavusiam žmogui gali išgelbėti nuo kelerius metus, jei ne daugiau, pareikalausiančios reabilitacijos.

„Žmogus, kuris pavartojęs kažkokių nors medžiagų, jis dažnai yra jautresnis ir jam tai gali išprovokuoti haliucinacijas, įsijaudrinimą, baimę. Jei prie jo priėjęs žmogus kažką griežtesniu tonu paaiškins, jis gali palaikyti velniu. Ir tuomet užsives tas mechanizmas, kad žmogus bėgs, rėks, šoks per langą“, – kalbėjo toksikologė.

Į Lazdynų ligoninę nuo narkotikų apsvaigę asmenys atvyksta kartą per savaitę ar dvi, nes dauguma jų žino, kad susijaudinimo būsena praeis. Dažniau atvežami pavartoję skirtingų narkotinių medžiagų. Atsigavę dažniausiai neprisimena ką vartojo.

„Tarkim, jei atėjęs į klubą nusprendžia vartoti tam tikrų medžiagų, atsineša ir padaro, ką sumanęs, tai ne laikas jam sakyti, kad jei tu vartosi, akmeniu pavirsi. Jeigu žmogus pavartojęs, jis yra susijaudinimo būsenoje. Reikėtų kalbėti, kaip jam padėti, kad jis greičiau iš to išeitų, tarkim, nesukeltų muštynių, nesusižalotų pats ar kitų, kad nekiltų kitų sveikatos problemų“, – aiškino G. Mikulevičienė.

Pasilinksminimo vietose vartojamos medžiagos dažniausiai yra aktyvinančios. Šiuo metu rinkoje fiksuojama daugiau kaip 800 skirtingų cheminių medžiagų. Jų tik daugėja. Tad pasakyti, kokia konkreti medžiaga, kokios bus pasekmės, labai sunku.

„Pirma pagalba yra yra ir vanduo. Arba jei matai, kad žmogui kažkas atsitinka, gali nuvesti į atskirą kambariuką, jei toks yra, kad per daug gėda jam nebūtų ar negąsdintų kitų žmonių“, – kalbėjo R. Pranka.

Anot pašnekovų, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ne bausti, o gydyti.

„Kalbėti apie tai, kad tai turėtų būti legalu, tikrai ne. Aš asmeniškai esu kategoriškai prieš. Bet esu už tai, kad gydymas turėtų būti prieinamas, o bausmės tai tikrai nėra gydymo priemonė“, – sakė toksikologė.

„Labai daug tikimasi iš draudimų, tai aš visada sakydavau, kad Lietuvoje niekada narkotinės medžiagos nebuvo legalizuotos, o taboras klestėjo daug metų ir dabar klesti pardavimų taškai. Tas draudimas kartais gali tik smalsumą žadint. Gal net nereikėtų tų medžiagų demonizuoti. Kai kurios medicinoje iki šiol gelbsti gyvybes. Žinote, kirvis gerai ar blogai? Neatsakingo žmogaus rankose jis gali tapti nešančiu mirtį. Be švietimo čia nieko nebus“, – mintimis dalijosi kunigas.

Apklausa rodo, kad bent kartą gyvenime išgėrę vairavo 19 proc. apklaustųjų, o apsvaigę nuo narkotikų – 8 proc.