Kalbinti Vilniaus rajone gyvenantys Maišiagalos gyventojai skundėsi, kad panaikinti arba sumažinti autobusų maršrutai, į kai kuriuos didesnius miestelius važiuoja tik vieną kartą per savaitę.

Seniems žmonėms sunku patekti pas gydytojus. Daugelis minėjo, kad atstumus įveikia pėsčiomis arba su dviračiais, tačiau iki Vilniaus – per toli.

Viena kalbinta moteris piktinosi: „Tegul pati valdžia sėda į viešąjį transportą ir važinėja, o ne su savo galingais automobiliais, kurie kelia taršą ir nežinia kiek sunaudoja degalų.“

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Apie valdžios siūlymus taupyti – pokalbis su Susisiekimo ministerijos vyresniuoju patarėju Vidmantu Pumpučiu.

– Jei vairuotojai persėstų į viešąjį transportą, dalytųsi automobiliais, kiek galėtų sutaupyti?

– Jei kalbėtume apie visus Lietuvos vairuotojus, jie sutaupytų išties daug – per 200 mln. eurų. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus važiavimo stiliaus. Jei važiuoja tvarkingai, gali sutaupyti 7–10 proc. degalų. Jei pereitų nuo agresyvaus iki ekologiško ir ekonomiško vairavimo, sutaupytų iki 30 proc.

– Planuojama sumažinti valstybinės reikšmės keliuose šviesiančių šviestuvų skaičių vakarais. Ar nepadaugės avarijų?

– Ieškome visų įmanomų būdų, kaip sutaupyti energijos resursus. Lietuvos automobilių kelių direkcija su specialistais išnagrinėjo visas apšvietimo vietas ir buvo pasirinkti tam tikri apšvietimo stulpai, kurių apšvietimą galima iš dalies sumažinti arba išjungti. Bus išjungti per 1 tūkst. apšvietimo stulpų. Pagrindinis prioritetas – eismo sauga. Prie perėjų tikrai neišjungs. Tikimės daug sutaupysime.

– Ar bus mažinamos spūstis? Nes, kol geri orai, vyksta kelio darbai.

– Numatyta, kad rangovai organizuotų eismą taip, kad pravažiuoti būtų paprasčiau, nereikėtų stovėti. Prieš keletą metų Susisiekimo ministerija inicijavo Darnaus judumo planų parengimą ir visos savivaldybės pamažu įgyvendina. Tikimės, kad įgyvendinus planus dalis gyventojų persės ant dviračių, pereis į viešąjį transportą.

– Gyventojai skundžiasi, kad dalis maršrutų nepatogūs, piko metu perpildyti.

– Yra problemų su viešuoju transportu, bandome kalbėtis su miestų savivaldybėmis. Patogumas ir greitis – kriterijai, kurie gali pakeisti vairuotojų įpročius. Numatyta nemažai atnaujinti viešojo transporto parko, tačiau tikimės ir savivaldybių didesnio noro keistis.

– Ar matote norą iš savivaldybių?

– Didžiosios savivaldybės greičiau sugeba transformuotis. Matome, atsilieka mažesnėse savivaldybėse. Automobilių dalijimasis vienas iš efektyviausių būdų, kaip vairuotojus paskatinti judėti. Toks sprendimas padeda sutaupyti 20 automobilių, mažėja spūstys.

– Automobilio dalijimosi problemų kyla mažesnėse vietovėse.

– Tai stereotipų klausimas. Lietuva yra lyderė tarp visų ES šalių pagal dalijimosi automobilių tankį. Mastelis kasmet auga, populiarėja. Tai viena iš efektyviausių darnaus judumo priemonių.

Ateityje teks iškeisti automobilį į paspirtuką, dviratį, viešąjį transportą, važiuojant toliau kooperuotis. Jungtinių Tautų Transporto pažangos jungtinė grupė aiškiai deklaruoja, kad ateitis priklauso savivaldžiams automobiliams, kurie bus taikomi dalijimosi principu. Tai gana tolima ateitis. Automobilio turėjimas neišvengiamai kiekvienais metais taps brangesnis dėl priežiūros, išlaidų ir pan.