„Man, kaip žmogui gimusiam Kaune ir visą gyvenimą praleidusiam Vilniuje, švyturiai yra ypatinga traukos vieta. Klaipėda pirmiausiai asocijuojasi su uostu. Uostamiestis – su švyturiu. Kai turime tokį turtą, o gyventojai ar svečiai negali į jį patekti, man atrodo yra pernelyg didelis praradimas“, – sako Susisiekimo ministras.
Ministro teigimu procesą labiausiai stabdo teisiniai reguliavimai.
„Labai sudėtingi klausimai dėl apsaugos zonų. Pakilę į viršų matome dujotiekius, todėl svarbu išsiaiškinti, ką galima daryti, ko ne. Galbūt reikėtų keisti teisės aktus. Natūralu, kad reikės ir remonto“, – paaiškino M.Skuodis.
Švyturį valdo transporto saugos administracija, jis stovi uosto teritorijoje, o šią vasarą jį perimti ketina savivaldybė.
Ministras norėtų, kad švyturys būtų atvertas jau nuo kito sezono. Kad tai realus terminas sutinka ir Klaipėdos meras.
„Derinimo procedūros aišku šiek tiek užtruks. Bet tikiu, kad miesto ambicija, kurią inicijavo susisiekimo ministerija, taps kūnu. Ir sekantį rugpjūtį, Švyturių dieną, klaipėdiečiai galės lankytis miestui priklausančiame švyturyje“, – teigė Vytautas Grubliauskas.
Savivaldybei perėmus ir atvėrus švyturį, jo pagrindinė paskirtis, padėti laivams įplaukti į uostą, išliktų.
40 metrų aukščio Klaipėdos švyturys, pasitinkantis į uostą įplaukiančius laivus, pastatytas ir įžiebtas 1796 m. Jis buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje. Nuo pirmojo įžiebimo iki šių dienų švyturys buvo aukštinamas, įrengta daugiau atšvaitų, o per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, tačiau 1945 m. vėl atstatytas.
Naujausi komentarai