„Mes nuolat dedame visas pastangas bendradarbiaudami su kariuomene, kad būtų užtikrintas mūsų oro erdvės saugumas“, – per spaudos konferenciją penktadienį kalbėjo J. Taminskas.

„Atsižvelgiant į įtemptą geopolitinę situaciją, nuolatinius oro erdvės pažeidimus ir iššūkius, su kuriais susiduriame diena iš dienos, inicijavome ir Seimas pakeitė Aviacijos įstatymą, kas sudarė sąlygas tolesniems žingsniams – (...) nustačiau 26 ribojamųjų zonų tinklą visoje oro erdvėje virš Lietuvos“, – teigė jis.

Anot J. Taminsko, šis draudžiamųjų zonų tinklas leis greitai reaguoti į oro erdvės pažeidimus.

Pasak ministro, zonos apima ir teritorinius šalies vandenis.

„Svarbu atskirti, kad Lietuvoje nėra karo padėties, yra taikos metas. Kariuomenė iki šio laiko turėjo ribotas galimybes reaguoti. Nuo šios savaitės sudarytos galimybės kariuomenei reaguoti. Tas tinklelis pats, jis yra neaktyvus. Jis aktyvuojamas, kai  reikalinga aktyvuoti“, – teigė J. Taminskas.

Jam antrino Lietuvos karinių oro pajėgų pulkininkas leitenantas Povilas Cicėnas.

„Naujas tinklelis įgalina kariuomenę tam tikrą oro erdvės dalį aktyvuoti ir atitinkamai veikti prieš pažeidėją“, – sakė P. Cicėnas.

Svarbu atskirti, kad Lietuvoje nėra karo padėties, yra taikos metas. Kariuomenė iki šio laiko turėjo ribotas galimybes reaguoti. 

Zonų įvedimas, pasak leitenanto, itin minimaliai ribos civilinę aviaciją ir oro erdvės naudotojų galimybes ja naudotis.

Zonos bus aktyvuojamos prireikus skubiai panaudoti karinę jėgą prieš bepiločius, pažeidusius Lietuvos oro erdvę.

Nustatytas ribojamųjų zonų tinklas turi horizontalius – koordinatėmis – ir vertikalius – skrydžių lygiais – išmatavimus.

Kilus grėsmei, konkrečią tinkle esančią ribojamąją zoną aktyvuos oro eismo paslaugų teikėjas „Oro navigacija“ kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens prašymu.

Anot ministerijos, orlaivių pilotai, esantys ribojamoje zonoje, apie grėsmę būtų informuojami ne vėliau kaip prieš dešimt minučių iki ribojamosios zonos aktyvavimo, kad galėtų iš jos pasitraukti.

Tam, kad orlaiviai būtų tinkamai informuojami apie aktyvuojamas ribojamąsias zonas, jie privalės turėti autoatsakiklius ir radijo ryšį.

Lengvųjų orlaivių savininkams duotas terminas autoatsakiklius ir radijo ryšį įsidiegti iki kitų metų gegužės mėnesio.

Iki šiol galiojęs reguliavimas leido panaudoti karinę jėgą tik išimtiniais atvejais – kai orlaivis įskrenda į draudžiamąją zoną ir kelia realų pavojų svarbiems valstybės objektams.

„Šiuo metu buvo tik draudžiamosios zonos tam tikrose vietose, virš kritinės infrastruktūros. Mes negalime visos Lietuvos padaryti draudžiama zona taikos metu“, – teigė J. Taminskas.

Anot ministerijos, dabar, vadovaujantis Karinės jėgos naudojimo statuto pataisomis, karinė jėga galės būti panaudota prieš bepiločius orlaivius ir ribojamoje zonoje, jeigu jų skrydžiai vykdomi nesilaikant kariuomenės vado nustatytos tvarkos.

„Kuomet yra saugu, tinklelis yra deaktyvuojamas ir toliau įprastas vyksta gyvenimas oro erdvėje“, – kalbėjo J. Taminskas.

Kaip rašė BNS, daugiau dėmesio dronams skiriama tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos įrenginius abi pusės naudoja įvairioms užduotims nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.

Tuo metu kovos su dronais priemonėmis labiau susirūpinta po to, kai Rusijos orlaiviai pastaraisiais mėnesiai įsibrovė į NATO narių, tarp jų ir Lietuvos, oro erdvę.

Į Lietuvos oro erdvę vasarą įskrido du rusiškai dronai „Gerbera“, vienas jų turėjo sprogmenų.

Po šių įvykių NATO pranešė, kad sustiprins savo rytinio flango gynybą padedant atremti Maskvos keliamą grėsmę, bei paskelbė apie operaciją „Eastern Sentry“ („Rytų sargyba“).