Svarstoma leisti tautinių mažumų gausiai gyvenamose vietose rašyti gatvių ir vietovių pavadinimus dviem kalbomis, sako kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

"Svarstoma galimybė mažumų kompaktiškai gyvenamose teritorijose vietovių pavadinimus ar netgi gatvių pavadinimus dviem kalbomis užtikrinti, taip pat dėl viešajame gyvenime kalbos vartojimo – tai nėra galutinės nuostatos, bet jos svarstomos", - penktadienį žurnalistams sakė A.Gelūnas.

Jo teigimu, tai svarstyta penktadienį Vyriausybėje vykusiame tautinių mažumų reikalų koordinavimo komisijos posėdyje.

Ministras pabrėžė, kad tautinių mažumų kalbomis užrašai galėtų atsirasti ten, kur jie sudaro bent trečdalį gyventojų.

Jo teigimu, leidus į valdžios institucijas kreiptis gimtąja kalba, jos siųstų lietuviškus atsakymus.

"Svarstoma, kad galima kreiptis ta (tautinių mažumų - BNS) kalba, bet atsakymas iš valdiškos institucijos, be abejo, yra tik valstybine kalba", - teigė A.Gelūnas.

Premjeras Andrius Kubilius po posėdžio žurnalistams tvirtino dar nežinąs, kad koks bus galutinis koncepcijos variantas, tačiau patvirtino, kad "kalbama ir apie informacinius užrašus tautinių mažumų kalbomis".

"Kokie bus sprendimai, pamatysime", - sakė jis.

Asmeninės pozicijos Vyriausybės vadovas neatskleidė.

Dvikalbiai gatvių pavadinimai jau kurį laiką nelegaliai naudojami Vilniaus krašte, tačiau tam priešinasi Valstybinės kalbos inspekcija, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje.

Lietuvos teismai taip pat yra paskelbę, kad gatvių pavadinimai Lietuvoje turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, bet iki šiol kai kuriose Rytų Lietuvos vietovėse, kur gyvena daug lenkų, gatvių pavadinimai dar užrašyti dviem kalbomis.