Pereiti į pagrindinį turinį

Tarėjai teismuose atsiras ne anksčiau kaip 2019-aisiais

2016-05-11 09:28
BNS inf.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė, kokiais atvejais bylas teismuose nagrinėtų ne tik profesionalai teisėjai, bet ir visuomeniniai tarėjai, ir kaip būtų vykdoma tarėjų atranka.

V. Skaraičio / BFL nuotr.

Teisingumo ministro Juozo Bernatonio teigimu, tarėjai teismuose turėtų atsirasti ne anksčiau kaip 2019 metais. Tokią poziciją ministras išsakė, finansų viceministrui Edmundui Žilevičiui Vyriausybės posėdyje iškėlus abejonių dėl finansavimo.

„Galiu jus nuraminti, planuojant kitų metų biudžetą, neplanuokite tų 8 mln. eurų, nes mes kol kas tiktai svarstome koncepciją. Kada bus priimti įstatymai, aš manau, kad tai jau bus, ko gero, kito Seimo reikalas, tikrai pažadu jums, kad nereikalausime, kad tarėjai būtų nuo 2017 metų, nes tai būtų visiškai nerealu. Manau, kad galime kalbėti geriausiu atveju apie 2019 metus“, - kalbėjo J.Bernatonis.

Svarstyti patvirtintą koncepciją Vyriausybė teikia Seimui.

„Siūlome, kad koncepcija būtų tvirtinama Seimo nutarimu“, - Vyriausybės posėdyje sakė J.Bernatonis.

Teisingumo ministerijos inicijuota koncepcija numato įteisinti tarėjų institutą pirmosios instancijos teismuose. Koncepcijoje siūloma, kad tarėjai dalyvautų ne visų, o tik atskirų kategorijų bylose, kai tokioms byloms visuomenė skiria daugiau dėmesio, o teismų sprendimai sulaukia rezonansinio atgarsio.

Siūloma, kad tarėjai dalyvautų bylose dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo (už kuriuos numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo), bylose dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų, taip pat darbo bylose, civilinėse bylose dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose pareikštas ieškinys ar pareiškimas viešajam interesui ginti, ir bylose dėl tarnybinių ginčų.

Tarėjai būtų skiriami dalyvauti šiose bylose tik tuomet, kai to pageidautų bent viena proceso šalis, prokuroras, kaltinamasis, nukentėjusysis ar jų gynėjai ir (ar) atstovai. Tačiau nagrinėjant bylas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų ir darbo bylas tarėjai būtų skiriami visais atvejais.

Pagal parengtą koncepciją tarėjais galėtų būti ne jaunesni nei 25 metų ir ne vyresni nei 65 metų Lietuvos piliečiai, įgiję ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą, deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir atitinkantys kitus nustatytus reikalavimus. Tačiau kai kurių profesijų atstovai (teismų, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo institucijų darbuotojai ir pan.) tarėjais būti negalėtų.

Siūloma nustatyti, kad asmenys, atitinkantys tarėjams keliamus reikalavimus, į šį sąrašą galėtų įsirašyti savanoriškais pagrindais arba galėtų būti atrinkti atsitiktinės atrankos būdu. Per vienus metus tas pats asmuo galėtų būti skiriamas dalyvauti nagrinėjant ne daugiau kaip 1–2 bylas. Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose ir kartu su teisėjais priimtų šiose bylose teismo sprendimus.

Koncepcijoje siūloma, kad tarėjams už darbą būtų mokama apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensacija pagal faktiškai bylai nagrinėti ar sprendimui priimti sugaištą laiką.

Norint įteisinti tarėjų institutą Lietuvoje, po koncepcijos patvirtinimo reikės keisti Konstituciją ir kitus galiojančius įstatymus. Seimas Konstitucijos keitimo procedūrą pradėjo praėjusią savaitę. Visgi, anot J.Bernatonio, šiuo metus svarstomos Konstitucijos pataisos - tobulintinos, nes neatitinka ministerijos inicijuotos koncepcijos.

„Seime paskubėta su Konstitucijos pataisa, teks ją koreguoti“, - trečiadienį sakė ministras.

Mišrios profesionalių teisėjų ir tarėjų kolegijos yra populiarios tiek Rytų ir Vidurio, tiek Vakarų Europoje. Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse.

Lietuvoje teismų tarėjų  institucija panaikinta 1995 metais. Teisininkai ir politikai neturi vienos nuomonės, ar ją vertėtų atkurti. Tokios iniciatyvos šalininkai teigia, kad siūlomas reglamentavimas padidintų teismų veiklos skaidrumą. Savo ruožtu kritikai sako, kad tarėjų  institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Be to, nuogąstaujama, kad įvedus teismų tarėjų  institutą, teismų procesai dar labiau pailgėtų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų