- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį Seime buvo pristatytas Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Ką apie partnerystę mano vilniečiai ir kaip naująjį pasiūlytą įstatymo projektą vertina Žmogaus teisių centras, aiškinosi LNK.
Vieni vilniečiai manė, kad Partnerystės arba Civilinės sąjungos įstatymai Lietuvoje – reikalingi.
„Aš trejus metus dirbau Amerikoje ir mačiau, kokia pagarba yra tiems žmonėms, kurie sukuria tos pačios lyties šeimas. Esu gydytojas ir tikrai žinau, kad tie žmonės praktiškai gimsta tokie. Tie reiškiniai galbūt pasireiškia vėliau, bet... Ar kaltas žmogus, jei jis gimė, pavyzdžiui, juodaodžiu? Manau, iš Rytų Europos ateina savotiškas viduramžių laikas“, – kalbėjo vienas vilnietis.
„Čia – opi problema. Lietuva jau vėluoja ties tuo klausimu“, – antrino kitas.
„Nuo to prasideda žmogiškumas. Mano įsitikinimu, visi turi teisę būti mylimi. Meilė neturi ribų, aš visą laiką linkiu pagalvoti apie platesnį savęs matymą. Labai tikiuosi, kad priims tą įstatymą ir pagaliau mes tapsime Europa“, – tikino dar viena pilietė.
Tai kodėl jie nori būti panašūs į tas šeimas, kodėl jie nori vaikus auklėti?
Vis dėlto kiti Lietuvos gyventojai buvo labai nusistatę ir prieš Partnerystės įstatymą, ir prieš pasiūlytą Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
„Tai kodėl jie nori būti panašūs į tas šeimas, kodėl jie nori vaikus auklėti? Kaip jie juos auklės? Jie auklės taip, kaip jie supranta tą gyvenimą. O ar mūsų visuomenė yra prie to priėjusi, aš labai abejoju“, – šnekėjo kalbinta sostinės gyventoja.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Civilinės sąjungos įstatymo projektą sutiko pakomentuoti ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Politikai nepadarė savo darbo aiškindami, kuo skiriasi partnerystė ar civilinė sąjunga nuo santuokos.
„Jeigu reikėtų įvertinti įstatymo projektą, tai tiek aš, tiek daugelis žmonių pasakytų, kad jis drungnas jeigu ne šaltas. Jame yra tokie svarbūs dalykai kaip paveldėjimo sutvarkymas, kaip teisė susižinoti apie sergantį artimąjį. Sakau, kad šis įstatymas yra tiesios akimirka, nes aną pavasarį, kai buvo teiktas įstatymas, tiek prezidentas, tiek dalis politikų, kurie kritikuoja dabar pateiktą įstatymą, sakė, kad jiems nepatinka šeimos apibrėžimas. Jie sakė: jei pašalinsite viską, kas susiję su šeima iš šio įstatymo, tai galim rasti kompromisą. Dabar mes turime situaciją, kai iš apibrėžimo visa tai pašalinta, kai lieka toks bendras apibrėžimas, kuris, atrodo, niekam neturėtų kliūti. Turime tiesos akimirką: ar iš tikrųjų politikai, kurie oponavo, iš tikrųjų to norėjo, ar tai buvo būdas vilkinti laiką ir daryti viską, kad apskritai joks įstatymas nebūtų priimtas“, – kalbėjo J. Juškaitė.
E. Čičiurkaitės / BNS nuotr.
Net ir Konstitucinis Teismas savo nutarime yra pasakęs, kad šeima yra žmonės, susiję emociniais ryšiais, įsipareigoję vienas kitam. Teigiama, kad santuoka yra tik viena iš šeimos rūšių.
„Dabar mes turime įstatymą, kuriame vengiama remtis Konstitucinio Teismo nutarimais, vengiama įvardinti tai, kas yra realybėje“, – aiškino pašnekovė.
Ji aptarė, kaip per pastaruosius metus keitėsi lietuvių požiūris į tos pačios lyties šeimas.
„Iš tikrųjų keičiamės. Tą labai ryškiai identifikavo visuomenės apklausos. Prieš dešimt metų iki 10 proc. žmonių palaikydavo tos pačios lyties partnerystes, o dabar – apie 30 proc. Reikia pasakyti, kad visuomenės nuomonė apskritai palankėjo ir gerėjo LGBT žmonių atžvilgiu. Mes matėme didžiulį pokytį iki praėjusių metų pavasario, kai kilo moralinė panika dėl partnerystės, kitų aspektų. Tada visuomenės apklausos rodė, kad homofobija ar nepasitikėjimas homoseksualiais piliečiais vėl buvo išaugęs“, – teigė J. Juškaitė.
„Politikai nepadarė savo darbo aiškindami, kuo skiriasi partnerystė ar civilinė sąjunga nuo santuokos. Socialiniuose tinkluose matėme žmones pasisakant, kad jie išvis galvojo, kad čia bus galima tuoktis bažnyčioje. Bet turbūt reikia įvardinti, kad dalis politikų ir sąmoningai kurstė tas nuotaikas, bandė sumaišyti santuoką ir partnerystę, sakyti, kad tai vienas ir tas pats“, – sakė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime strigo projektas dėl nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo2
Seimui pirmadienį nepavyko žengti pirmo žingsnio dekriminalizuojant disponavimą nedideliu kiekiu kanapėmis ir jų produktais – paprašius pertraukus nebaigta projekto pateikimo procedūra. ...
-
Lietuvoje pratęsta nepaprastoji padėtis
Pirmadienį per nenumatytą posėdį Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą Lietuvoje pratęsti nepaprastąją padėtį. Seimo nutarimo projekte nurodoma, kad nepaprastoji padėtis galios nuo birželio 30 d...
-
Seimas po svarstymo pritarė neįgaliojo aprūpintojo sąvokos įtvirtinimui įstatyme
Pirmadienį Seimas po svarstymo pritarė neįgaliojo aprūpintojo sąvokos apibrėžimo įtvirtinimui Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, reglamentuojant neįgaliojo aprūpintojo skyrimo sąlygas ir tvarką, jo teises bei pareigas. ...
-
Pašalinus informacinių sistemų trikdžius atstatyta pasų išdavimo veikla1
Pašalinus informacinių sistemų trikdžius pirmadienio pavakarę atstatyta pasų išdavimo veikla, informavo Migracijos departamentas. ...
-
Viešosios įstaigos vadovas įtariamas už įdarbinimą prievartavęs turtą iš nuteistųjų
Kalėjimų departamentas tiria galimą turto prievartavimą, kai viešosios įstaigos vadovas, panaudodamas psichinę prievartą, galėjo iš kiekvieno įdarbinto nuteistojo reikalauti po 200 eurų kiekvieną mėnesį. ...
-
Pokyčiai sporte: nuo liepos kils stipendijos, sportininkai turės socialines garantijas1
Seimas priėmė pataisas, kurios didina sportininkų stipendijas, sulygina jas turintiems negalią ir be negalios sportininkams, plečia valstybės stipendijas gaunančių sportininkų sąrašą, užtikrina jiems socialines garantijas. ...
-
Prokurorui J. Rėksniui teismas sušvelnino nuobaudą, skyrė pastabą
Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį sušvelnino tarnybinę nuobaudą prokurorui Juliui Rėksniui. ...
-
R. Pocius žada skųsti tarnybinę nuobaudą už nepaklusnumą VRM vadovybei2
Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovas Ričardas Pocius žada skųsti tarnybinę nuobaudą, skirtą už nepaklusnumą Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovybei. ...
-
„Amnesty International“ kirčiai Lietuvai: stabdykite apgręžimo politiką, paleiskite migrantus15
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pirmadienį sukritikavo Lietuvos pareigūnų veiksmus tvarkantis su pernai kilusia migracijos krize ir pasiūlė sustabdyti apgręžimo politiką, paleisti visus prieglobsčio praš...
-
Genocido centras ir dėl mobingo jį į teismą padavusi darbuotoja sieks taikos
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovybė ir į teismą darbdavį dėl mobingo padavusi departamento vadovė sieks taikos. ...