Tokia diskriminacija, tautinės kultūros puoselėtojų nuomone, esą vykdoma Prezidentūros iniciatyva.

Kažkokiu būdu keliai išsiskyrė

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė sako, kad Jono Basanavičiaus premija įstatymais yra įtvirtinta kaip nacionalinė premija, savo svoriu ji yra tokios pačios vertės kaip visos nacionalinės kultūros ir meno premijos, todėl nominuotieji šiai premijai turi būti pagerbti taip pat, kaip ir kitų nacionalinių premijų laureatai.

„Kai J. Basanavičiaus premija buvo įsteigta, nuo 1992-ųjų ji buvo teikiama kartu su kitomis nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis. Ir tai tęsėsi iki 2000-ųjų. O vėliau kažkokiu būdu keliai išsiskyrė. Nacionalinės kultūros ir meno premijos persikėlė į Prezidentūrą, jų dydis pasikeitė. Tuo tarpu J. Basanavičiaus valstybinė premija iškeliavo į Nacionalinį muziejų“ - sakė Dalia Urbanavičienė.

Jos teigimu, kad etninės kultūros puoselėtojai būtų apdovanoti kartu su kitais nusipelniusiais kultūrai anksčiau labiausiai priešinosi Kultūros ministerija, o dabar prezidentūra.

Jau ne vienerius metus pastebime, kad į etninę kultūrą žiūrima kaip į tam tikrą reliktą, atgyveną, kuri šiais laikais kaip ir nebereikšminga. Galbūt net ir gėda tam žmogui, kuris užsiima etnine kultūra.

„Jau nebe Kultūros ministerija prieštarauja, o Prezidentūra. Jeigu konkrečiai - daugiausia tai prezidentės patarėja Rūta Kačkutė priešišką požiūrį formuoja“, - sakė D.Urbanavičienė.

Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos komisijos pirmininkė profesorė Daiva Vyčinienė sako, kad į etninę kultūrą jau ne vienerius metus žiūrima nepakankamai rimtai, jos puoselėtojai yra nuvertinami.

„Jau ne vienerius metus pastebime, kad į etninę kultūrą žiūrima kaip į tam tikrą reliktą, atgyveną, kuri šiais laikais kaip ir nebereikšminga. Galbūt net ir gėda tam žmogui, kuris užsiima etnine kultūra. Tuo tarpu dažnai pamirštame, kad netgi tokie savo laikmečio modernistai, sakytume, menininkai, kaip Čiurlionis, Sigitas Geda, Bronius Kutavičius, Petras Repšys ir daugybė daugybė kitų visuomet pabrėžė savo šaknis, etninės kultūros svarbą savo tapatybei ir savo kūrybai“ - sakė D. Vyčinienė.

Pasak jos, ir neseniai miręs avangardistas Jonas Mekas didelę reikšmę skyrė tautinei tapatybei ir kultūrai.

„Galima net prisiminti prieš savaitę Anapusybėn išėjusį didžiulį avangardistą Joną Meką, kuris yra avangardinio kino pradininkas, jo nuolat pabrėžiamas mintis kaip jo gyvenime yra svarbūs prisiminimai apie jo kaimą Biržų rajone, apie tarmę, apie kvapus, apie patiekalus, apie gėles, ten žydėjusias. O įdomiausia, kad vakar visiškai atsitiktinai internetinėje platybėje aptikau jo nuostabų tekstą apie liaudišką dainavimą. Tokio gražaus, tokio subtilaus teksto nesu skaičiusi iki šiol“, - sakė D. Vyčinienė.

2016 metais Seime buvo priimti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais Jono Basanavičiaus premija buvo įteisinta kaip nacionalinė premija.

Nacionalinės J. Basanavičiaus premijos paskirtis - įvertinti pavienių asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Premiją skiria kultūros ministro sudaryta komisija kasmet ne vėliau kaip lapkričio 23 dieną (Jono Basanavičiaus gimimo dieną). Pagal Vyriausybės patvirtintus premijos nuostatus Premijos laureato diplomas ir ženklas turėtų būti įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis, o po to Etninės kultūros globos taryba turėtų rengti laureato pagerbimo šventę, skirtą visuomenės supažindinimui su laureato darbais.

Susiklosčiusi tradicija

Tautinės kultūros puoselėtojams skundžiantis dėl diskriminacijos, Eltai Prezidentūros atsiųstame paaiškinime rašoma, kad Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Jono Basanavičiaus premijos laureatams teikiamos Vasario 16-osios minėjimo proga, bet diena gali būti ne ta pati.

„Prezidentūroje yra teikiami valstybiniai apdovanojimai, kuriuos įteikia Lietuvos Respublikos prezidentas. Pagal susiklosčiusią tradiciją dabartinėje Prezidentūroje Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremonija vykdavo nuo 1997 m., Jono Basanavičiaus premijos buvo teikiamos Signatarų namuose ir Nacionaliniame muziejuje“, - rašoma Prezidentės spaudos tarnybos atsakyme.

Jame taip pat rašoma, kad abi premijos skiriamos pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintas nuostatas. Nacionalines kultūros ir meno premijas skiria speciali komisija, kurią nutarimu patvirtina Vyriausybė. Jono Basanavičiaus premiją - kultūros ministro sudaryta komisija.

Šiemet numatyta, kad Jono Basanavičiaus premiją Kultūros ministerijoje vasario 13 d. įteiks ministras pirmininkas.

Nacionalinės kultūros ir meto premijos bus teikiamos vasario 16-ąją Operos ir baleto teatre.