Baigti teismų reformą ir įteisinti visuomenės tarėjus. Lig šiol to nepavyko padaryti nė vienai valdžiai. Tačiau teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis mano šias problemas išspręsiąs per dvejus trejus metus.

– Vyriausybės programos skyriuje „Teisė ir teisėtvarka“ – daug užkeikimų. Žadate daugiau teisingumo visur ir visiems. O kokie jūsų trys prioritetai, trys svarbiausi uždaviniai?

– Reikia pakeisti situaciją, kai daugelis mūsų žmonių nepasitiki teisinėmis institucijomis, teisėsauga. Todėl svarstome, kad turi būti didinamas teisinių institucijų veiklos viešumas. Žinia, programoje numatyta gerinti ir peržiūrėti atitinkamus procesinius kodeksus, kad būtų sudarytos galimybės teismams bylas nagrinėti sparčiau ir efektyviau, nes žmonės išgyvena dėl ilgo bylų nagrinėjimo. Svarstome tokias priemones kaip visuomenės tarėjų institutas, nes lig šiol nieko nebuvo padaryta tuo klausimu. Vyksta teismų reforma ir, suprantama, ministerija pagal savo kompetenciją talkina teismams. Be to, valstybėje yra daug susikaupusių problemų ir dėl bausmių vykdymo, dėl situacijos kalėjimuose. Matau dar labai didelį svarbų darbą – dėl vartotojų teisių apsaugos. Kažkaip tie klausimai dabar buvo per mažai akcentuojami. Svarbūs ir teisinio švietimo dalykai, kad žmonės žinotų savo teises, žinotų, ko jie gali reikalauti. Vardyti galima labai ilgai ir ta pasiūlyta schema, – išskirkite tris, – na, jinai galbūt ir veikia aritmetikoje, bet ne gyvenime...

– Ne taip seniai buvote susitikęs su Prezidente dėl teismų reformos. Skelbta, kad reforma bus baigta per porą metų. Ar tai realu? Nė vienam jūsų pirmtakų jos taip ir nepavyko baigti.

– Nuolat susitinkame ir su Teisėjų tarybos pirmininku. Teko susitikti ir su apylinkių teismų pirmininkais, lankytis daugybėje teismų. Manau, tie terminai visiškai realūs. Žinoma, tai priklausys nuo to, kaip sparčiai Seimas priims atitinkamas įstatymų pataisas. Atsiranda naujas institutas, vyresniojo teisėjo, – jį reikia Teismų įstatyme reglamentuoti, reikia reglamentuoti patį jungimą.

– Ką atsakytumėte reformos kritikams? Jie aiškina, kad po teismų reformos teisingumo kaip tik sumažės, jeigu mažesniuose miesteliuose teisėjų neliks, atitolinsime teisingumo funkciją nuo žmogaus.

– Toks traktavimas netikslus. Gal žmonės nežino, neįsigilinę. Teismai niekur nedings, liks Teismų rūmai, tiesiog jie bus sujungti į apylinkės teismą. Apylinkės teismų sumažės iki 15-os. Trys apylinkės teismai bus sujungti. Vienas bus, galima sakyti, centrinis, jis vadinsis Apylinkės teismas, o kituose miestuose liks Teismų rūmai, kurie nebus savarankiški vienetai. Teismų aptarnavimas bus sujungtas, bet teismo posėdžiai vyks, teisėjai dirbs tuose rūmuose, ir bylos bus nagrinėjimas tuose rūmuose. Tas sujungimas padės tolygiau paskirstyti bylas tarp teisėjų, sudarys sąlygas teisėjams specializuotis. Bent jau tokia reformos idėja. Darbas parodys, koks bus efektas.

– Skelbiama, kad tai nieko nekainuos.

– Taip, Teisėjų tarybos manymu, tai nieko nekainuos. Aišku, aš manau, kad sutaupyta irgi nebus. Nes tos lėšos, kurios atsilaisvins iš teismų aptarnavimo, bus panaudotos tiesioginiam darbui. Dabar teismuose yra tokia didelė problema – teisėjai atlieka daug techninio darbo, kurį galėtų atlikti jų padėjėjai. Tai keisis nuo liepos 1-osios (jei viskas vyks sėkmingai) įsigaliojus e. bylai, kai virtualioje erdvėje turėsime visas bylas. Palengvės situacija. Tad būtų efektyviau naudojamos teisėjų galimybės, jei apylinkių teismuose būtų daugiau padėjėjų.

– Vyriausybės programoje kalbama ir apie tarėjų institutą. Žinia, lig šiol visi bandymai įvesti teismuose tarėjus žlugo. O dabar jūs vėl grįžtate prie to klausimo. Kodėl?

– Jei taip atvirai, manau, kad ankstesnių valdžių buvo dirbama nesistemingai. Pagal Teisėkūros įstatymą pirmiausia turi būti parengta koncepcija, o paskui rengiami teisės aktai. O kai pirmiau parengiami teisės aktai, tik tuomet prasideda diskusijos apie esmę, tai natūralu, kad sunku juos priimti. Ir, kiek supratau, išsiskyrė nuomonės dėl tarėjų, priartėjo rinkimai, tai tapo populiariu rinkimų šūkiu ir nepavyko apsvarstyti net tų Konstitucijos pataisų, kurios buvo sugalvotos, o įstatymai buvo grąžinti iš Seimo. Todėl dabar pirmiausia rengiame koncepciją. O studijos, reprezentatyviosios apklausos buvo atliktos jau per anos Vyriausybės kadenciją, bet kažkodėl įstatymuose į tai nebuvo atsižvelgta.

– Kokį jūs įsivaizduojate tų tarėjų vaidmenį teismuose? Ar jie turėtų patariamojo balso galią, ar sprendžiamojo, ar būtų dar kaip kitaip?

– Mes manome, jog geriau neskubėti, kad nereikėtų kaip Latvijoje paskui atšaukti tarėjų instituto. Jei jau įvesime, reikia, kad tarėjų institutas būtų naudingas ir žmonėms, ir teisėjams, kad padėtų priimant sprendimus. Žmonių nuomonė buvo, kad tai turėtų būti patarėjai, turintys patariamąjį balsą. Vėliau buvo nueita tuo keliu, kad tai būtų kaip teisėjai, – jie turėtų sprendžiamąjį balsą. Tuomet reikia keisti Konstituciją, jei priimant sprendimą tiesiogiai dalyvauja tarėjai. Žmonės manė, kaip liudija apklausos, kad tai turėtų būti teisinį išsilavinimą turintys žmonės. O politikų nuomonės išsiskyrė. Sovietmečiu buvo liaudies tarėjai. Įmonės buvo valstybinės, tad, kai jie eidavo į teismą, gaudavo laisvų dienų, kad pasėdėjo teisme, ir tuo viskas baigdavosi. O dabar reikia svarstyti apie atlyginimą, analogišką teisėjų algoms, už tą dalyvavimą bylose. Todėl tai susiję ir su lėšomis. O jei jau mes galvojame apie lėšų naudojimą, reikia svarstyti ir apie tai, kad jos būtų racionaliai panaudotos.

– Kurių lygių teismuose ir kokiose bylose galėtų atsirasti tarėjai?

– Buvo ir tebėra skirtingų nuomonių – daugumoje valstybių jie nedalyvauja visose bylose, bet praktika įvairi. Jeigu žiūrėtume į ES, panašūs institutai yra mažiau negu trečdalyje valstybių. Galbūt negerai buvo, kad vykdant propagandą į tai buvo susitelkta kaip į tam tikrą tikslą. Tarėjai – tai tik priemonė viešumui, geresniam bylų nagrinėjimui pasiekti, bet jokiu būdu institutas nekuriamas dėl paties jo kūrimo. Todėl tai truputį užtruks.

– Iki kadencijos pabaigos žadate suspėti?

– Koncepciją planuojame parengti per kitus metus. Galbūt pavyks anksčiau. Bet aš žiūriu realiai į gyvenimą.

– Šios kadencijos Seimas bei Teisingumo ministerija turės spręsti ir Rolando Pakso aporiją: kiek laiko jam neleisti būti renkamam, kaip tobulinti Konstituciją. Kokia jūsų pozicija?

– Yra Strasbūro teismo sprendimas. Praėjusioje kadencijoje buvo sudaryta darbo grupė, ji pateikė siūlymų, kaip galėtų būti įgyvendintas sprendimas. Ta linkme ir buvo galima eiti. Kilusi Seimo narių iniciatyva buvo kitokia. Dabar pataisa svarstoma Seime, yra įvairių nuomonių, sulaukiama daug kritikos. Manyčiau, kad patobulinus pataisą tas klausimas turi būti vienaip ar kitaip išspręstas. Tam reikalinga Konstitucijos pataisa. Kaip pavyks priimti Konstitucijos pataisą, sudėtinga prognozuoti. Reikia didelės konsolidacijos Seime. Nemanau, kad viskas bus greita ir paprasta. Beje, čia galbūt per daug akcentuojama, kad tai R.Pakso klausimas. Tai yra konkretus atvejis. Taip, Strasbūro teismas pasisakė dėl R.Pakso, tačiau tai yra ir žmogaus teisių klausimas. Mano supratimu, jis turi būti sureguliuotas.