Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja valstybės finansavimą gavusių studentų rotacijos tvarka, taip pat - universitetų senatų sudarymo tvarka.

Konstitucinis Teismas antradienį rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti bylą dėl atitinkamų Mokslo ir studijų įstatymo straipsnių atitikties Konstitucijai.

Į KT dėl minimų įstatymo nuostatų kreipėsi Seimo narių grupė. Parlamentarai ginčija dabartinę studentų finansavimo tvarką, kai valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis.

Seimo narių grupė tvirtina, kad pagal šią nuostatą gerai besimokančiojo statusą lemia ne objektyvūs kriterijai, o studijuojančiojo žinių įvertinimo santykis su kitų studijuojančiųjų žinių įvertinimo vidurkiu. Tuo metu Konstitucija numato, kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

Taip pat Seimo narių grupė kritikuoja nuostatą, kad finansavimą lemianti reguliari pagrindinė žinių patikra atliekama „po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai“, o ne po kiekvieno semestro.

Parlamentarai į KT kreipėsi ir dėl įstatymo straipsnio, numatančio aukštosios mokyklos senato formavimą, kad jo nariais renkami 4 arba 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą.

Seimo narių grupės nuomone, nustatytasis teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinės doktrinos nuostatų, pagal kurias savivaldos institucijas formuoja pačios akademinės bendruomenės iš tos aukštosios mokyklos bendruomenės narių arba ne tik iš jų, bet gali pasikviesti ir iš kitų aukštųjų mokyklų bendruomenių narių. Be to, teigia pareiškėjai, sudaromos prielaidos formuojant aukštosios mokyklos tarybą kilti konfliktui tarp senato, turinčio konstitucinę teisę savarankiškai spręsti aukštosios mokyklos savivaldos organų formavimo klausimus, ir Aukštojo mokslo tarybos, kaip ekspertinės nuo Vyriausybės priklausomos institucijos.