Lietuvoje asmenys, kurie jau yra teisti užsienyje, turėtų taip pat būti laikomi teistais ir mūsų šalyje. Tam vakar pritarė Vyriausybė.

Šiuo metu mūsų šalyje asmenys, už nusikaltimus nuteisti kitose užsienio valstybėse, laikomi neturinčiais praeities nuodėmių. Todėl, pavyzdžiui, kai šie asmenys turi reikalų su teisėsauga Lietuvoje, ar bando įsidarbinti atitinkamose institucijose ar įstaigose, kuriose reikalaujama turėti nepriekaištingą reputaciją, jie nėra laikomi turinčiais teistumą.

Taip asmeniui, kuris yra užsienyje nuteistas, tarkim, už finansinius nusikaltimus, šiuo metu nėra kliūčių Lietuvoje įsidarbinti kad ir viešųjų pirkimų vadovu valstybės institucijoje. O jei toks asmuo yra dar kartą teisiamas už nusikaltimą Lietuvoje, teistumas užsienyje nebus vertinamas kaip sunkinanti aplinkybė skiriant bausmę.

Toks asmenų nešvarios praeities ignoravimas ne tik neleidžia užtikrinti, kad į atitinkamas pareigas priimami asmenys atitiktų visus keliamus reikalavimus ir būtų užkirstas kelias galimiems nusikaltimams ateityje, bet ir sudaro sąlygas nevienodai vertinti kitus asmenis, kurie jau yra teisti mūsų šalyje.

Atsižvelgiant į tai, LR Baudžiamajame kodekse (toliau - BK) siūloma nustatyti, kad teistu asmuo Lietuvoje būtų laikomas ir tuomet jei jam buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis kitoje užsienio valstybėje.

Teisingumo ministerijos parengtame projekte, įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas bei Europos Sąjungos institucijų ataskaitose pateiktas rekomendacijas Lietuvai, taip pat siūloma suformuluoti aiškius teroristinių ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų apibrėžimus, konkrečiai juos visus įvardinti, kriminalizuoti naujus (pavyzdžiui, verbavimą teroristinei veiklai, grasinimą padaryti teroristinį nusikaltimą, terorizmo finansavimą, teroristų rengimą ir pan.) bei numatyti tinkamą atsakomybę už tokio pobūdžio veikas.

Tai siūloma, kadangi šiuo metu galiojantis BK nepateikia nei aiškaus terorizmo sąvokos apibrėžimo, nei aiškaus tokių veikų sąrašo. Vyriausybė pritarė, kad nusikaltimas bus laikomas teroristiniu jei jis turės teroristinį tikslą, t.y. siekį rimtai įbauginti visuomenę ar jos dalį arba neteisėtai priversti valdžios instituciją ar tarptautinę organizaciją atitinkamai elgtis, arba destabilizuoti ar sunaikinti politinę, ekonominę ar socialinę valstybės sąrangą, instituciją ar tarptautinę organizaciją.

Taip pat sutarta, kad baudžiamąją atsakomybę reikia įtvirtinti ne tik už pačią teroristinę veiklą, bet ir už grasinimus ją padaryti. Atsakomybė būtų taikoma ne tik už pavienius teroristinius nusikaltimus, bet ir už  teroristinių grupių veiklą, tokių nusikaltimų finansavimą bei lėšų kaupimą terorizmo finansavimo tikslais. Turint omenyje terorizmo pavojingumą, tokių veikų kriminalizavimas „nuo-iki“, apčiuopiant ne tik veikos „kulminaciją“, bet ir visus su tuo susijusius veiksmus, leistų atsakomybę taikyti ne tik tiesiogiai nusikaltimą įvykdžiusiems, bet ir prie jo kitomis priemonėmis prisidėjusiems asmenims.

Siūlomi pakeitimai suteiks teisėsaugos institucijoms platesnes galimybes patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn už visai tarptautinei bendruomenei pavojingus ir paplitusius nusikaltimus, galimai sumažins šių pavojingų nusikalstamų padarymo galimybę ir padidins kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu veiksmingumą.