Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų integracija į bendrojo lavinimo mokyklas nepasiteisino. Silpnai girdintys vaikai priversti ne tik iškęsti bendraamžių užgauliojimus, bet ir naudotis korepetitorių pagalba, nes mokykla nepajėgi jų išmokyti, rašo Panevėžio dienraštis „Sekundė“.

Gailisi pavėlavusi

„Gailiuosi, kad vaiko anksčiau nepradėjau leisti į specialiąją mokyklą“, - pripažino neprigirdintį sūnų auginanti Panevėžio savivaldybės teisininkė Daiva Noreikienė. Nuo pirmos klasės vaiką leidę į bendrojo lavinimo mokyklą tik dešimtoje klasėje tėvai ryžosi pakeisti ugdymo įstaigą. Pagrindinį išsilavinimą berniukas įgijo Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje.

Anot D.Noreikienės, sūnus jau prieš keletą metų buvo prasitaręs, kad nori mokytis kartu su tokiais pat kaip jis - turinčiaisiais klausos negalią.

„Bet tada su klasės auklėtoja pašnekėjome, kad neverta keisti mokyklos vidury mokslo metų. O paskui taip ir pasilikome. Gyvenimas tekėjo įprasta vaga, kol atėjęs į dešimtą klasę sūnus pareiškė: viskas, aš čia negirdžiu, nesuprantu“, - pasakojo D.Noreikienė.

Suprato dvi mokytojos

D.Noreikienė pripažįsta sulaukusi atkalbinėjimų, esą vaikui gyvenime pliuso nepridės specialiosios mokyklos išduotas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas.

Vis dėlto mama tikina nesigailinti padaryto sprendimo.

„Sūnus tiesiog atkuto, atsigavo, įgavo pasitikėjimo, susirado draugų. Iki tol jam buvo labai sunku dėl to, kad neprigirdi. Manau, kad bendrojo lavinimo mokykloje kentėjo ir jo mokslai. Sakydavo, kad tėra dvi mokytojos, kurios jį supranta ir kurias jis supranta. Perėjus pas kurčiuosius pažymiai pagerėjo“, - teigė D.Noreikienė.

Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje berniukas išmoko jam bendravimą gerokai palengvinusią gestų kalbą.

Matydama pasikeitusį sūnų mama tikina ramia širdimi jį išleisianti toliau siekti vidurinio išsilavinimo į Vilniaus Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų centrą.

Atsakymo, kodėl sūnus silpnai girdi, Noreikai nežino iki šiol. Klausos negalia berniukui nustatyta gana vėlai. Įtarimų, kad kažkas negerai, tėvams kilo, kai daugiau nei dvejų metukų sulaukęs vaikas dar nepradėjo kalbėti.

„Gal gimė turėdamas tokią klausą, o gal gydymo antibiotikais pasekmė, nes mažiukas dažnai gripu sirgo“, - svarsto D.Noreikienė.

Samdo korepetitorius

Kad bendrojo lavinimo mokyklos nepasirengusios priimti specialiųjų poreikių vaikų, mano ir panevėžietė Janina Kvedarienė. Jos neprigirdinčiai dukrai, būsimai septintokei, kad galėtų mokytis kartu su sveikaisiais, tenka daug papildomai dirbti. Tėvai mergaitei samdo lietuvių ir anglų kalbų korepetitorius.

Anot mamos, dėl klausos negalios dukros nepasiekia 30 proc. mokykloje per pamokas suteikiamos informacijos.

„Prieš keletą metų mokykla po pamokų specialiųjų poreikių vaikams organizuodavo papildomus užsiėmimus, kad šie neatsiliktų nuo bendraamžių. Dabar tokių pamokėlių nebeliko ir tėvams tenka iš savo kišenės mokėti privačiai dirbantiems mokytojams“, - apgailestauja J.Kvedarienė.

Panevėžietė mato, kaip skiriasi galimybės lavintis klausos negalią turinčius vaikus Lietuvoje ir Anglijoje. Emigravę draugai neprigirdinčią dukrą taip pat leidžia į bendrojo lavinimo mokyklą. Joje specialiųjų poreikių vaikams ne tik organizuojamos papildomos pamokėlės, bet ir suteikiama techninė pagalba.

Kvedarai džiaugiasi iš kurčiųjų draugijos gavę keliasdešimt tūkstančių litų kainuojančią FM sistemą. Ją sudaro siųstuvas, užsisegamas mokytojo, ir imtuvas, kurį mergaitė pasikabina ant kaklo. Balsas iš siųstuvo perduodamas į imtuvą belaidžiu būdu.

Nors, anot J.Kvedarienės, pedagogai geranoriški, tačiau jiems nepakanka žinių, kaip dirbti su klausos negalią turinčiu vaiku.

„Mes patys suteikiame informaciją, kaip jiems elgtis, kad dukra suprastų“, - teigė mama.

Galvoja gestais

Šiemet pirmą kartą Panevėžio istorijoje du Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos auklėtiniai baigė Dailės mokyklą.

Pasak vaikus su klausos negalia auginančias šeimas vienijančios bendrijos „Adapta“ pirmininkės Astos Karalienės, kurtieji ir neprigirdintieji puikiai adaptuojasi visuomenėje ir prireikus susikalba gatvėje.

„Tik kažkodėl Lietuvoje tokie vaikai verčiami taikytis prie visuomenės daugumos ir prievartaujami kalbėti. Nors jie netgi sapnuoja ir galvoja gestais, ne žodžiais. Tai yra natūralu. Deja, mūsų valstybė nepasirengusi tokių žmonių integracijai į visuomenę“, - pabrėžė A.Karalienė.

Daugelyje užsienio šalių specialiųjų tarnybų darbuotojai privalo bent minimaliai mokėti gestų kalbą, JAV specialiai žmonėms su klausos negalia veikia aukštoji mokykla.

Atsidurs už borto

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje mokosi 48 auklėtiniai nuo 3 iki 21-erių metų. Pasak įstaigos direktorės Danutės Kriščiūnienės, dažnas atėjęs iš bendrojo lavinimo švietimo įstaigos čia tarsi atgyja.

„Vaikų su klausos negalia integracija į bendrojo lavinimo mokyklas nepasiteisino. Tą pripažįsta ir jų vadovai, tik nedrįsta garsiai pasakyti. Su neprigirdinčiu mokiniu būtina dirbti individualiai, o kaip mokytojas tą gali padaryti, jei klasėje sėdi dar 24-28 gerai girdintys mokiniai? Neprigirdinčiajam per pamoką nė penkių minučių neskiriama“, - mano D.Kriščiūnienė.

Direktorę sukrėtė pačios atliktos apklausos rezultatai - tėvai retai bendrauja su vaikais gestų kalba ir tik vienas procentas apklaustų Panevėžio mokytojų ją moka.

„Tokioje aplinkoje užaugę vaikai po kelių ar keliolikos metų atsidurs už borto, nes tokių pačių kaip jie, kurčiųjų, bendruomenės, bus atstumti“, - nuogąstauja D.Kriščiūnienė.

Inicijuos įstatymo pataisą

Loreta Graužinienė
Seimo narė, neprigirdinčio 22 m. Eimanto mama

Kai metukų sulaukęs sūnus dar nekalbėjo, kreipėmės į Kauno medikus. Iki šiol neturiu atsakymo, kodėl jis labai silpnai girdi. Giminėje kurčių ar neprigirdinčiųjų nebuvo, o versijų yra įvairių - gal gimdymo trauma, o gal klausos negalią lėmė tai, kad laukiausi, kai sprogo Černobylio atominė elektrinė.

Sūnus keturias klases baigė bendrojo lavinimo mokykloje, o kai įveikiau motinišką jausmą turėti vaiką šalia, leidau į Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų centrą. Vėliau supratau, kad tą turėjau padaryti gerokai anksčiau.

Neprigirdinčiam vaikui integruotis bendrojo lavinimo mokykloje sunku. Ypač svarbu, kaip jis pirmosiose klasėse suvoks žodžius ir garsus. O mokytojai tokių mokinių pagaili ir jų dėmesį koncentruoja į tuos dalykus, kurie geriau sekasi. Todėl atėjus į 5-ą kurčiųjų mokyklos klasę sūnui reikėjo kartoti kone visų ketverių metų kursą. Be to, vaikai yra vaikai, todėl sveikųjų klasėje jį, silpnai girdintį, priėmė labai įvairiai. Buvo ir užgauliojimų, ir labai skausmingų dalykų. Mačiau, kad sūnus tampa piktas ir agresyvus.

Esu įsitikinusi, kad turinčiam klausos negalią vaikui suteikti visavertį išsilavinimą bendrojo lavinimo mokykloje labai sudėtinga. Šioms mokykloms didelė prabanga įdarbinti surdopedagogus, nes viskas atsiremia į finansavimą.

Kad negirdintis ar silpnai girdintis vaikas integruotųsi į visuomenę, dideles pastangas turi įdėti ir tėvai. Sūnų nuo pat mažens mokiau kitokio gyvenimo - daug kur ėjome, daug kur lankėmės, kad nesijaustų nepilnavertis, nebijotų į kavinę užeiti.

Labai gaila, kad praeitos kadencijos Seimas atmetė įstatymo pataisą, numatančią, kad svarbiausiose institucijose turi dirbti bent vienas žmogus, mokantis gestų kalbą.

Seimo nariams pasirodė nesuprantama, kaip tiek daug žmonių turės išmokti gestų kalbą. Bandysime šią pataisą pateikti šios kadencijos Seimui.

Faktai

Dėl įvairių priežasčių arba visiškai negirdi, arba silpnai girdi apie 30 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Kurti 6272 asmenys, iš jų 3165 moterys ir 3107 vyrai.

Visiškos tylos pasaulyje gyvena 23 vaikai iki trejų metų, nuo 3 m. iki 7 m. - 102, nuo 7 m. iki 16 m. - 592, nuo 16 m. iki 30 m. - 1203, nuo 30 m. iki 60 m. - 2095, nuo 60 m. - 2257.

Vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose kartu su girdinčiaisiais mokosi 284 asmenys.