„Fizinis ar psichologinis smurtas, patyčios, priekabiavimas – pedagogų kasdienybė, apie kurią per mažai kalbama ir dar mažiau daroma. Tai yra ne tik pedagoginė, bet ir socialinė problema. Mokinių agresyvus elgesys su bendramoksliais, pedagogais ir kitais švietimo darbuotojais kasmet auga ir yra nekontroliuojamas. Mokyklose pedagogai ir kiti darbuotojai jaučiasi nesaugūs, pažeminti. Tai veikia bendrą pedagogo profesijos nepatrauklumą“, – pabrėžia LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

Mokytojai patiria ir fizinį, ir socialinį, ir seksualinį smurtą

Tyrimo duomenys rodo, kad 33 proc. apklaustųjų mokytojų yra iš mokinių patyrę fizinį smurtą. Pavyzdžiui, 2,7 proc. mokytojų teigė buvę mokinių sužeisti naudojant pavojingus daiktus, tokius kaip peiliukas. 19,1 proc. apklaustųjų atsakė, jog yra buvę mokinių tyčia pastumti, kumštelėti arba užkliudyti.

Dauguma mokytojų dirbdami patiria socialinį smurtą, rodo atliktas tyrimas. Beveik pusė (44,5 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų mokiniai kurstė kitus neklausyti, o 29,8 proc. mokytojų teigė, kad moksleiviai kurstė kitus sakyti blogus dalykus. 22,8 proc. pedagogų atsakė, kad jų mokiniai griovė reputaciją platindami gandus, o 26,4 proc. teigė, kad moksleiviai griovė mokytojo autoritetą skleisdami apkalbas.

Atliktas tyrimas rodo, kad didelė dalis mokytojų patiria ir verbalinį smurtą. Pavyzdžiui, 40 proc. mokytojų atsakė, jog juos mokiniai yra apkeikę, 27,9 proc. teigė, kad moksleiviai yra juokęsi iš pedagogo išvaizdos, 26 proc. apklaustųjų sakė, kad vaikai iš jų šaipėsi, pravardžiavo. 19,6 proc. mokytojų yra iš mokinių sulaukę ir grasinimų.

Mokytojai darbe taip pat patiria ir seksualinį smurtą. 2,9 proc. apklausoje dalyvavusių pedagogų nurodė, jog mokiniai skambino ar siuntė seksualiai priekabiaujančio pobūdžio žinutes. 19,1 proc. nurodė sulaukę nešvankių juokelių, o 1,7 proc. apklausos dalyvių patyrė mokinių seksualinį priekabiavimą. 29,1 proc. sulaukė nešvankių gestų, veiksmų ar nešvankių žodžių iš mokinių.

Tyrime dalyvavę pedagogai atskleidė, kad patiria smurtą ir iš mokinių tėvų. 12,2 proc. apklaustųjų mokytojų teigė, kad mokinių tėvai yra tyčiojęsi iš jų išvaizdos, aprangos ar kitų asmeninių bruožų. 10,4 proc. mokytojų sakė, kad tėvai yra iš jų šaipęsi, juos pravardžiavę. 21,4 proc. apklaustųjų yra sulaukę grasinimų iš mokinių tėvų, o 22,3 proc. mokytojų teigė buvę apkeikti.

Be to, mokytojai teigė patiriantys ir kibernetinį smurtą, pavyzdžiui, kai mokiniai siunčia pedagogą įžeidžiančias žinutes, nuotraukas ar vaizdo įrašus kitiems asmenims arba tokią informaciją publikuoja internete. Dalis mokytojų taip pat susiduria su jų daiktų gadinimu, pavyzdžiui, asmeninių daiktų paslėpimu, išpurvinimu ar vogimu.

Tampa patyčių aukomis

Atliktas tyrimas atskleidė, kad mokytojai tampa ne tik mokinių, bet ir kolegų ir kitų administracijos darbuotojų patyčių objektais.

„Tyrimo duomenys parodė, kad 36,8 proc. pedagogų ir kitų švietimo įstaigos darbuotojų patyrė tyčiojimąsi iš mokinių, tačiau dar daugiau patyčių pedagogai patiria vieni iš kitų bei administracijos darbuotojų“ – rezultatus komentavo E. Milešinas.

Tyrimo duomenimis, 31 proc. mokytojų atsakė, kad iš jų yra tyčiojęsis mokyklos administracijos darbuotojas, o 27 proc. apklaustųjų teigė, jog iš jų yra tyčiojęsis kitas pedagogas. 46,9 proc. mokytojų sakė, kad jiems yra tekę matyti, kaip mokyklos administracijos darbuotojai tyčiojasi iš mokytojų.

Tyrime „Pedagogų ir kitų švietimo darbuotojų smurto patirtys švietimo įstaigose“ dalyvavo 1146 pedagogai ir švietimo darbuotojai iš visos Lietuvos. Tyrime dalyvavo 1059 moterys ir 85 vyrai, 2 respondentai nenurodė lyties. Tyrimo dalyvių amžiaus vidurkis yra 51 metai. Jauniausias apklausos dalyvis buvo 20 metų, o vyriausias – 72 metų.

LŠMPS užsakymu tyrimą atliko Mykolo Riomerio universitetas (MRU). Atlikto tyrimo rezultatai apima Lietuvos teisinės aplinkos analizę bei galimus tobulinimo aspektus, konkrečias pedagogų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų smurto, patiriamo iš ugdytinių ir jų tėvų, patirtis švietimo įstaigose. Nagrinėtos pedagogų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų patyčių patirtys švietimo įstaigose, pagalbos, patiriant smurtą ir patyčias, šaltiniai ir galimybės, Lietuvos pedagogų savijauta bei darbuotojų tarpusavio santykiai.