Anot jo, tiek miesto, tiek kaimo mokyklų mokiniai turėjo vienodas galimybes dalyvauti įvairių sričių prevencinėse programose. Daugiausia mokinių ir mokytojų buvo įsitraukę į smurto ir patyčių prevencines programas.   

74 proc. mokyklų prevencijai vykdyti naudojo ne visą programą, bet vieną ar kelias metodines priemones. Populiariausia priemonė yra gyvenimo įgūdžių ugdymas įvairaus amžiaus mokiniams. Tačiau 12,7 proc. mokyklų neįgyvendino nė vienos prevencinės programos, nesinaudojo nė viena iš apklausoje nurodytų metodinių priemonių.

Prevencines programas vykdė daugiausia progimnazijos, mažiausia - gimnazijos. Mažiausiai prevencinių programų įgyvendinta gimnazijose. 

Smurto ir patyčių prevencijos programas įgyvendino 53,7 proc. mokyklų, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo – 15 proc. mokyklų, tėvystės įgūdžių ugdymo programą – 4 proc. bendrojo ugdymo mokyklų.

Nepaisant to, kad programas įgyvendino daugiau nei 60 proc. mokyklų, jose dalyvavo tik maždaug trečdalis mokinių ir penktadalis mokytojų.

Tyrimu nustatyta, kad trūksta prevencinių programų, skirtų gimnazijų pirmų - ketvirtų klasių mokiniams. Atsižvelgus į tai, mokykloms bus siūloma daugiau prevencinių programų šio amžiaus mokiniams. 

Nuo 2017 metų rugsėjo prevencines smurto ir patyčių programas privalės įgyvendinti visos mokyklos. Tai numato Švietimo įstatymo pataisos.