Ugniagesiai gelbėtojai skenduolius iš vandens traukia kone kas antrą dieną: imsis priemonių

Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Vilniaus ugniagesių 6-osios komandos viršininku Giedriumi Ruočkumi.

– Rugsėjį kiek teko ištraukt skenduolių šalyje?

– Na, per rugsėjo mėnesį Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ištraukė aštuonis nuskendusius asmenis iš vandens telkinių.

– Tai atrodytų labai nemažas skaičius, kaip rugsėjui. Ar pamenate, kada rugsėjį būtų tiek daug skenduolių?

– Na, tikrai savo praktikoje neatsimenu tokio mėnesio. Tai tikrai neįprasti rugsėjo mėnesio skaičiai, bet natūralu, kad tai lemia prasitęsęs šiltasis maudynių sezonas.

– Ar tie skenduoliai daugiausia poilsiautojai?

– Na, skenduoliai atsiranda įvairiose situacijose. Tai gali būti tiek poilsiautojai, tiek pramogautojai, kurie naudojasi vandens transporto priemonėmis. Skendimai vyksta visur – tiek prie atvirų vandens telkinių, prie kurių galima lengvai prieiti, tiek prie individualių vandens telkinių, kurie yra gyventojų privačiose teritorijose, prie pirčių ir panašiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Nuskendę žmonės – kokie tai žmonės?

– Apibendrintai galima sakyti, kad visada būna tam tikri saugaus elgesio prie vandens telkinių taisyklių pažeidimai. Arba poilsiautojai neįvertina vietovės, kurioje poilsiauja ir leidžia laiką, arba jie turi žalingų įpročių ir poilsiauja neatsakingai, vartodami alkoholį. Arba jie neįvertina savo galimybių – nuplaukia per toli, šokinėja nuo įvairių techninių statinių, nuo lieptų, maudosi tose vietose, kurios nėra pritaikytos maudynėms, kur nėra gelbėtojų, ir dažnai tokiose vietovėse įvyksta nelaimės.

– Gal galite papasakoti, koks čia stendas?

– Na, natūralu, kad žmonės vis dar linkę ieškoti atokesnių vietų poilsiui, kur yra mažiau žmonių ir niekas netrukdytų jų poilsio. Tai sutraukia daugybę gyventojų prie vandens telkinių ir dėl to įvyksta daugiau nelaimių. Todėl yra būtent tokie stendai, kuriais gali naudotis bet kuris poilsiautojas. Tai yra ratas su virve, kurį, esant reikalui, galima numesti skęstančiam.

– Iš tikrųjų, vasaros sezonas dėl klimato kaitos prasitęsė ir panašu, kad taip, kaip buvo anksčiau, jau tikrai nebebus. Ar gelbėtojai pasiruošę padėti žmonėms ištikus nelaimėms?

– Tikrai taip. Mes visada esame pasiruošę ir mūsų darbo sezoniškumas irgi tikrai jaučiasi. Tai, pereinant nuo karštojo sezono, mes dabar turime aktyvų žvejybinį sezoną, kuomet labai atkreipiame dėmesį į asmenis, poilsiaujančius prie vandens. Tai yra būtent žvejai, kaip yra naudojamos asmens apsaugos priemonės, naudojant vandens transportą ir panašiai. Toliau, aišku, pereisime jau prie šaltojo sezono – ruošimės žvejų antplūdžiui ant pirmojo ledo ir tikrai esame nuolat pasiruošę ir prisitaikome prie sezoniškumo.