Ukrainiečiai lietuvių namuose apgyvendinami trims mėnesiams: vėliau teks išsikraustyti?

Lietuvoje – daugiau nei 40 tūkst. pabėgėlių

Iš Ukrainos į Šiaulius Valentina su dviem vaikais atvyko prieš daugiau nei mėnesį. Tik atvykusi moteris iškart pradėjo dirbti centre, padedančiame Ukrainos pabėgėliams.

„Butą radome per skelbimą. Aš iškart atėjau į savanorių centrą ir pasiūliau pagalbą, nes žinojau, kad merginos iš mano miesto čia jau dirbo ir padėdavo kitiems. Kitaip pasielgti negalėjau. Dabar padedu tokiems kaip aš, naujai atvykusiems, kurie visko bijo, kurie naujoje šalyje, kurie prarado namus, vaikus, sutuoktinius ar tėvus“, – kalbėjo Valentina.

Tačiau ne visi į Lietuvą iš Ukrainos atvykę žmonės turi pakankamai santaupų savarankiškai nuomotis būstą.

„Yra lietuvių, kurie suteikia būstą laikinai, kol žmonės ras darbus, mokyklas ir darželius savo vaikams. Dėl to mes labai dėkingi“, – sakė Valentina.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Šiaulių meras sakė, kad mieste jau virš 2 tūkst. ukrainiečių, dauguma jų, kitaip nei Valentina, apsistojo šiauliečių šeimose. Iš viso į Lietuvą jau atvyko daugiau nei 40 tūkst. karo pabėgėlių.

Kas toliau?

„Pagrindinis klausimas yra, kaip visa tai tęsis ilgesniame laikotarpyje“, – teigė Šiaulių meras Artūras Visockas.

Mat lietuvių šeimas su ukrainiečiais suvedanti organizacija „Stiprūs kartu“ ukrainiečius įsipareigoja apgyvendinti ne ilgiau nei trims mėnesiams. Nors pasitaikydavo ir tokių, kurie sutikdavo apgyvendinti ir ilgiau.

„Mes padedame susirasti būstą, bet turime trijų mėnesių ribas. Po to mes negalime piktnaudžiauti Lietuvos žmonių gerumu ir apgyvendinti už dyką pastoviai“, – teigė „Stiprūs kartu“ komunikacijos koordinatorius Giedrius Galdikas.

Tie trys mėnesiai, mūsų nuomone, yra pakankamas laikotarpis, kad žmonės galėtu susirasti darbą.

Trijų mėnesių laikotarpį nustatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, esą tiek laiko pakanka integruotis į Lietuvos gyvenimą.

„Tie trys mėnesiai, mūsų nuomone, yra pakankamas laikotarpis, kad žmonės galėtu susirasti darbą, tada susirasti būstą ir patys apsimokėti už nuomą“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Tačiau jei žmonėms integruotis per tris mėnesius nepavyks? Pripažįstama, kad ne visose savivaldybėse ukrainiečiams pakaks darbo.

„Mūsų tikslas dabar yra skirstyti atvykstančius karo pabėgėlius taip, kad jie turėtų galimybę susirasti darbo vietas toje savivaldybėje, kurioje apsistoja“, – komentavo M. Navickienė.

Jau įsidarbino kas aštuntas ukrainietis, didelė dalis atvykėlių – vaikai. Tačiau dirbti nepradėjusiems po trijų mėnesių bus skiriama kiek daugiau nei 100 eurų išmoka vienam asmeniui.

„Už 250 eurų mama su dviem vaikais Jonavoje gal ir ras ką išsinuomot, nebūtinai Jonavos mieste, gal Rukloje. Bet ką galima išsinuomot Vilniuje už 250 eurų? Turbūt nieko“, – šnekėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Bet net ir turint pinigų ir susiradus darbą esą išsinuomoti būstą ne taip ir paprasta.

„Praeitą savaitgalį aš pasižiūrėjau, kiek būstų siūloma Jonavoje, kuriuos galėtum išsinuomoti. Du variantai. O pas mus yra 300 karo pabėgėlių“, – tikino M. Sinkevičius.

Neliks ir išmokų

Ukrainiečius apgyvendinę žmonės gali gauti 150 eurų išmoką už vieną žmogų. Už papildomą žmogų – dar 50. Problema ta, kad po trijų mėnesių šių išmokų nelieka, tad neaišku, kiek pabėgėlius priėmusių gyventojų juos norės remti toliau.

„Reikės žiūrėti individualiai, kaip atrodys ta situacija po tų trijų mėnesių. Jei matysime, kad tikrai turime didžiules problemas dėl žmonių kiekio, dėl apgyvendinimo vietų trūkumo, tada svarstysime šios priemonės pratęsimą“, – kalbėjo M. Navickienė.

Šiaulių meras sakė, kad gyventojams dar iki valstybės pagalbos už priimtą ukrainietį į namus mokėjo pinigus iš sąskaitos, į kurią pinigus sunešė patys miesto gyventojai.

„Iš tos sąskaitos apmokame toms šeimoms, kurios priėmė pabėgėlius. Koks yra tikslas? Tikslas yra, kad vaikai arba šeimos, kurie apsistojo tam tikroje vietoje, galėtų kaip galima ilgiau išlikti toje vietoje“, – aiškino A. Visockas.

Tik prasidėjus karui Ukrainoje, „Stiprūs kartu“ savanoriai sulaukdavo po daugiau nei 0,5 tūkst. pabėgėlių skambučių. Pastaruoju metu – penkis šešis kartus mažiau.