Lietuvoje registruota daugiau nei 46 tūkst. pabėgėlių iš karo siaubiamos Ukrainos. Apie pusė jų yra vaikai.

Vasaros stovyklos ukrainiečių vaikams valstybei kainuos 750 tūkst. eurų. 

„Kainuos nei daug, nei mažai – 750 tūkst. eurų. Suma gali pasirodyti nemaža, bet, kai pagalvojam, kad jie pasieks apie 4 tūkst. vaikų, tai yra visiškai racionali suma, tokia, kokia skiriama vasaros stovykloms“, – teigė Švietimo, Mokslo ir Sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Julius Lukošius.

Į vasaros stovyklas pateks maždaug ketvirtadalis visų ukrainiečių vaikų, atvykusių į Lietuvą. Jas organizuos paskelbto konkurso nugalėtojai.

Mes suprantame, kad ukrainiečiai čia yra laikinai, bet jie tikrai čia nėra trumpam.

„Mes skelbiame konkursą ir organizuos tie, kurie pasiūlys geriausias sąlygas pagal nustatytus kriterijus tom stovyklom organizuoti“, – teigė J. Lukošius.

Stovyklos – priemonė, padėsianti lengviau integruotis ukrainiečiams.

„Atkreipiu dėmesį, kad stovyklose dalyvaus ne tik ukrainiečiai, bet ir lietuviai, t. y. 50 proc. ukrainiečių, 50 proc. lietuvių. Tai yra viena iš priemonių sklandesnei integracijai į vietos bendruomenę, kad šiek tiek jaukiau jaustųsi tarp naujų savo klasiokų ir bendros aplinkos. Mes suprantame, kad ukrainiečiai čia yra laikinai, bet jie tikrai čia nėra trumpam. Matome, kad karas Ukrainoje nebus tas karas, kuris baigtųsi greitai. Mūsų tikslas nėra paversti jų lietuviais, mes siekiame suteikti jiems galimybę jaustis lygiaverčiais bendruomenės nariais, kad jie tiek žinotų vietos kalbą, galėtų mokytis, dirbti, tiek gerai jaustųsi“, – sakė ŠMSM kancleris.

Bet kas laimėti konkurso negali, nes stovyklų rengėjams yra taikomi tam tikri reikalavimai.

„Jūs turėtumėte būti sąraše tų tiekėjų, kurie gali tokias stovyklas organizuoti. Tuomet viešai paskelbtame konkurse teikti savo paraišką. Jeigu ji atitiktų tvarkos apraše keliamus reikalavimus, tuomet galėtų dalyvauti“, – teigė J. Lukošius.

Manoma, kad stovyklos susilauks susidomėjimo.

„Ką tik paskelbtas konkursas. Dar kurį laiką (20 dienų) užtruks vien paraiškų teikimas, tai tuomet matysime, koks yra susidomėjimas. Manome, kad susidomėjimas bus normalus ir tikrai neliks be dėmesio šios stovyklos“, – kalbėjo ŠMSM kancleris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Į stovyklas siekiame įtraukti ir mokytojus, kurie dirba Ukrainoje, stovyklose. Jie taip pat siūlytų veiklas ne tik tipines lietuviškas, bet ir tokias, kuriose ukrainiečiai vaikai galėtų palaikyti ryšį su savo kultūra, kalba ir valstybe Bendrai, kas galėtų organizuoti stovyklas, tikrai yra. Taip pat yra atvykę daug mokytojų iš Ukrainos į Lietuvą, tai tikimės, kad tie tiekėjai pasitelks mokytojus iš Ukrainos toms stovykloms organizuoti“, – sakė J. Lukošius.

Tipinė stovykla Lietuvoje trunka apie savaitę.

„Stovyklos Lietuvoje gali būti dieninės, kur atvykstama tik dienos metu. Gali būti tokios, kuriose liekama ir nakvoti. Bent savaitės trukmės stovykla, kurioje būtų įvairios socialinės veiklos yra tipinė stovykla Lietuvoje“, – apibūdino J. Lukošius.

Stovyklos bus finansuojamos valstybės lėšomis ir ukrainiečiams nieko nekainuos. 

Ukrainiečių vaikų Lietuvoje kelis kartus daugiau nei vietų planuojamose stovyklose, tačiau ne visiems vaikams stovyklos yra įdomios.

„Matome bendrą tendenciją, kad tikrai ne kiekvienas vaikas dalyvauja stovyklose Lietuvoje. Tas santykis vis tiek yra tam tikras, kiek nuo visų mokinių įprastai dalyvauja vasaros stovyklose. Pagal turimą finansavimą matome, kad turėtų būti lygiai toks pat santykis išlaikomas“, – aiškino ŠMSM kancleris.

Julius Lukošius, G. Skaraitienės, BNS nuotr.

Apie suorganizuotas stovyklas bus pranešama viešais skelbimais. 

Dar neaišku, kiek iš viso bus organizuojama stovyklų, tačiau žinomas norimų pasiekti mokinių skaičius.

Tikrai nemaža dalis jų gali čia ir baigti mokyklas, įstoti studijuoti į aukštąsias mokyklas, pradėti dirbti ir tik tada grįžti.

„Sunku pasakyti stovyklų skaičių. Mes labiau orientuojamės į mokinius, kuriuos norime pasiekti. Pagal turimą finansavimą turime galimybę 4 tūkst. mokinių dalyvauti, tai tikimės, kad  bus toks stovyklų skaičius, kuris ir padengtų šį mokinių skaičių“, – sakė J. Lukošius.

Ukrainiečiai planuoja sugrįžti į gimtinę kai tik karas baigsis, tačiau nėra aišku, kada tai įvyks. ŠMSM misija – padėti ukrainiečiams jaustis visaverčiais visuomenės nariais.

„Jie patys išreiškė viltį ir norą grįžti į savo valstybę, ją atstatyti, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad laikinumo nereikia maišyti su trumpu periodu. Tikrai nemaža dalis jų gali čia ir baigti mokyklas, įstoti studijuoti į aukštąsias mokyklas, pradėti dirbti ir tik tada grįžti. Laikinumas yra tame, kad mes nesiekiame jų paversti lietuviais, priimame ir suprantame norą grįžti į Ukrainą, bet, kol jie yra čia, jie turi jaustis visaverčiais šios visuomenės nariais“, – teigė J. Lukošius.

Stovyklose lietuviai ir ukrainiečiai galės geriau pažinti vieni kitų kultūras. Tiesa, šis procesas jau vyksta ukrainiečiams pradėjus lankyti lietuviškas mokyklas.

„9 tūkst. ukrainiečių vaikų Lietuvoje šiuo metu yra bendrojo ugdymo mokyklose, kur jie jau susipažįsta su lietuviška aplinka ir lietuviai vaikai susipažįsta su atvykusiais ukrainiečiais. Vasaros stovyklos yra vienas iš elementų, kaip sėkmingai, kiek tai įmanoma, pagerinti savijautą ir laiką ukrainiečių vaikų, kurie šiuo metu yra Lietuvoje“, – paaiškino ŠMSM kancleris.