„Daugiausiai užfiksuojama galimo seksualinio smurto prieš vaikus, ypatingai mergaites. Nors specialistai sako, kad nebūtinai nukenčia tik mergaitės, nukenčia ir berniukai. Bet berniukai patiria stiprius jausmus, ypatingai gėdos, ir nėra linkę apie tai kalbėti. Manome, kad seksualinio smurto prieš vaikus skaičiai gali būti žymiai didesni. Todėl, kad ta tema dar yra tabu. Pradedant tuo, kad yra tokių situacijų, kai patys tėvai tai sunkiai pripažįsta. Jie patiria didelį šoką, suprasdami, kas galėjo įvykti. Labai svarbu pasakyti, kad kalbant apie  seksualinį smurtą prieš vaikus, tai  70-80 proc. vaikų nukenčia savo artimoje aplinkoje, nuo artimiausių žmonių, kuriais jie pasitiki. Tai, ką matome iš apklausų, vaikams dažnai sakoma: „Čia yra žaidimas“, „Tu pasitikėk“, „Niekam nieko nesakyk, aš tavimi pasitikiu“. Vaikai, ypatingai paauglystės laikotarpiu, pasakoja, kad tik prasidėjus paauglystei ir pamačius per televiziją, jie supranta, kas buvo su jais daroma nuo 7, 8 ar 10 metų. Dažniausiai nukenčia 7-13 metų vaikai. Tai dažniausiai nustatoma paauglystės laikotarpyje, kai išryškėja tam tikros traumos. Sakoma, kad seksualinis smurtas – vienas labiausiai vaikus pažeidžiančių smurto rūšių ir palieka labai gilius pėdsakus“, –  pasakojo I. Skuodienė. 

Visas vaizdo įrašas – LNK reportaže:

Situacija išryškėjo tik tuomet, kai mergaitė atsidūrė krizių centre: tuomet, kai pradėjo kalbėti apie tai, kokius stiprius jausmus išgyvena, ir kaip ji bandė juos spręsti žalodama save.

– Kaip jūs sužinote apie tokius smurto atvejus?

– Yra tam tikri vaikų elgesio pakitimai, kurie nustatomi pagal skirtingas amžiaus grupes. Kalbant apie vaikus iki 3 m., ant vaiko kūno gali būti nubrozdinimai, pakitę lyties organai, vaikas gali pasidaryti labai neramus. 3-7 m. vaikai darželyje pradeda kitaip elgtis, išryškėja vaikų seksualizuotas elgesys. Jie žaidžia tam tikrus žaidimus, atkartoja imitaciją. Darželinukai, pradinukai tai parodo per piešinius. Keičiasi vaiko elgesys: jei jis buvo ramus, tampa ypatingai neramiu. Jei vaikas buvo judrus, žaismingas, jis tampa ypatingai liūdnas. Kalbant apie paauglius, jų mintys liūdnos, jie linkę į savižalą. Žinoma situacija, kai šešiolikmetė liudijo, kai ji buvo dešimties metukų, artimas žmogus ją išnaudojo. Ir tik būdama šešiolikos tą suprato. Ir ta situacija išryškėjo tik tuomet, kai mergaitė atsidūrė krizių centre: tuomet, kai pradėjo kalbėti apie tai, kokius stiprius jausmus išgyvena, ir kaip ji bandė juos spręsti žalodama save. Mums apie galimą įtarimą, pakitusį vaiko elgesį praneša darželių darbuotojai, auklėtojos.

– Kaip dažnai apklausos metu vaiko pasakojimai gali būti prilyginti nepilnamečio fantazijai?

– Jeigu vaikas jau pradėjo apie tai kalbėti, ypatingai mažo amžiaus – darželinukas, pradinukas – reikia tai fiksuoti kaip labai rimtą ženklą. Vaikai nelinkę meluoti iš prigimties. Vaikai pasakoja tai, ką patiria arba tai, ką patyrė. Vaikai tokių dalykų pagal savo amžių tikrai negali fantazuoti. 

Kaip galime sustabdyti seksualinį smurtą prieš vaikus, skaitykite čia.