Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kreipiasi į valdžią reikalaudama, kad būtų užtikrintos mažesnės valstybės remiamų paskolų palūkanos nei šiuo metu žadamos 10-11 proc. palūkanos litais.

Vadina apgavyste studentų atžvilgiu

Kaip antradienį skelbia Finansų ministerija, paskolų litais palūkanų dydis antrąkart atrinkus penkis paskolas teiksiančius bankus siektų nuo 9,88 iki 11,03 proc., eurais - nuo 3,37 iki 3,87 proc., jos kis priklausomai nuo „Vilibor" arba „Euribor" dydžio.

Anot LSAS, tokios palūkanos - apgavystė studentų atžvilgiu, kadangi jos yra gerokai didesnės nei buvo iki šiol, kai jas teikė Valstybinis mokslo ir studijų fondas.

Studentų atstovybių sąjunga pranešė, jog kreipdamasi į finansų ministrę Ingridą Šimonytę ragina peržiūrėti garantijos sutarčių su bankais dėl valstybės remiamų paskolų studentams teikimo sąlygas, o ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus ir Seimo pirmininko Arūno Valinsko prašo spręsti susidariusią situaciją.

Kaip BNS antradienį sakė LSAS prezidentė Indrė Vareikytė, valstybė turėtų arba stengtis susitarti dėl mažesnių palūkanų, arba ieškoti kitų būdų paskoloms teikti, pavyzdžiui, palikti Valstybinį mokslo ir studijų fondą, kuris esą labiau atsižvelgia į studentų poreikius ir nelaiko jų tik būdu pasipelnyti, arba kompensuoti palūkanas.

Valdžia pažadėjo, bet netesėjo

LSAS prezidentės teigimu, dabar žadamą palūkanų dydį LSAS vertina kaip neįvykdytą švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus pažadą aukštąjį mokslą padaryti prieinamą tiems į mokamas vietas įstojusiems jaunuoliams, kurie neturi pakankamai lėšų sumokėti už studijas.

Patys mokėdami už mokslą šiemet studijuoti pradės per 15 tūkst. pirmakursių.
„Buvo sutarimas su Švietimo ir mokslo ministerija, kad, jei daromas ne valstybinis fondas, o komercinių bankų paskolų fondas, tai sąlygos neprastės. Tai buvo viešai išsakytas pažadas studentams. (...) Buvo pasakyta, kad visi gali būti ramūs iki paskutinės sekundės, kad ta paskolų sistema bus geresnė nei buvo iki šiol. Tie studentai, kurie įstojo į mokamas vietas, žinodami tokią nuostatą, tikrai turėtų jaustis labai stipriai apgauti, nes sąlygos tikrai yra gerokai prastesnės", - sakė ji.

JAV paskolų sistema nepasiteisino

I.Vareikytės žodžiais, šios dvigubai blogesnės nei iki šiol skolinimosi sąlygos yra nepriimtinos ir nepakeliamos.

„Jei kalbame apie 6-7 proc. didesnes palūkanas studentams nei buvo iki šiol, manau, kad studentams tai gali tapti absoliučiai nepakeliama našta toliau mokėti už mokslą tokias palūkanas", - teigė LSAS prezidentė.

I.Vareikytė pabrėžė, kad studentai neturėtų žavėtis palūkanų dydžiais eurais, kadangi, jos teigimu, devalvavus litą gali tekti grąžinti bankams gerokai daugiau pinigų nei buvo pasiskolinta.

LSAS išplatintame pranešime taip pat tvirtina, kad didesnės šalys nei Lietuva atsisako paskolų sistemos studentams, pavyzdžiui, JAV atsisakyta bankų paskolų studentams, kadangi tai „ne tik užkrovė didelius įsiskolinimus studijuojančiam jaunimui, bet ši sistema smarkiai prisidėjo prie ekonominio nuosmukio".

Atsisakė komentuoti

Švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius antradienį atsisakė komentuoti naujai paskelbtus valstybės remiamų paskolų palūkanų dydžius ir ankstesnius savo pažadus, kad litais palūkanos sieks 6 procentus.

Finansų ministerija antradienį paskelbė pasirašiusi garantijos sutartis su penkiais bankais, teiksiančiais valstybės remiamas paskolas studentams: „DnB Nord", „Swedbank", „Snoras", „Nordea" ir Šiaulių bankas.

Paskolų litais palūkanų dydis dabar būtų nuo 9,88 iki 11,03 proc., eurais - nuo 3,37 iki 3,87 proc., jos kis priklausomai nuo „Vilibor" arba „Euribor" dydžio.

Pasak pranešimo, ministerijai pavyko pritraukti daugiau bankų ir pasiekti, kad jie studentams skolintų su mažesne marža. Bankų pasiūlyta maksimali marža yra 2,5-3 proc.

Ministras keitė nuomonę

Liepos pradžioje buvo atrinkti keturi bankai, tačiau prezidentei Daliai Grybauskaitei sukritikavus švietimo ir mokslo ministro G.Steponavičiaus žadamą palūkanų normą, buvo nutarta iš naujo skelbti bankų atranką.

Anksčiau žadėjęs 6 proc., liepą švietimo ir mokslo ministras jau užsiminė apie 11 proc. palūkanas už paskolas litais ir 4,03 proc. - eurais.

Vėliau G.Steponavičius pareiškė, kad ieškoma naujų kreditorių, kurie esą galėtų pasiūlyti studentams mažesnę palūkanų normą ir eurais, ir litais. Tačiau antrąkart atrinkus penkis bankus, palūkanų norma beveik nesumažėjo.

Šiemet valstybė numato garantuoti iki 100 mln. litų valstybės remiamų paskolų studentams - iki šiol paskoloms skiriama suma kasmet būdavo apie 20 mln. litų.
Paskolos bus teikiamos nuo rudens tiems studentams, kurie nepateko į valstybės finansuojamas vietas.