Kilnojamosios kultūros vertybės tikrinamos nesistemingai, neperiodiškai, todėl laiku nepastebima dingusių, kritinės būklės vertybių, teigia Valstybės kontrolė.

Atlikę patikrinimą, kaip saugomos kilnojamosios kultūros vertybės, auditoriai atkreipė dėmesį, kad nenustatytas šių vertybių tikrinimo periodiškumas ir jų būklės įvertinimo kriterijai, todėl tikrinimai vykdomi nesistemingai.

"Periodiškai netikrinant, kaip prižiūrimos kilnojamosios kultūros vertybės, laiku nepastebimos dingusios, kritinės būklės vertybės, neturima informacijos apie jų savininkų pasikeitimus ir kt.", - rašoma Valstybės kontrolės pranešime.

Kaip pavyzdį auditoriai pateikė Klaipėdos Šv. Arkangelo bažnyčioje dingusį ornamentuotą kryžių, buvusiose senosiose kapinėse pavogtą skulptūrą iš koplytėles Marijos Maloningosios, Kretingos rajone Šv. Lauryno bažnyčioje pavogtą varpą. Iš viso audituojamu laikotarpiu Klaipėdos rajone dingo arba pavogta 12 kilnojamųjų kultūros vertybių.

"Siekiant išsaugoti ir tinkamai prižiūrėti kilnojamąsias kultūros vertybes taip pat svarbu, kad Kultūros ministerija reguliariai tikrintų muziejų, bibliotekų ir archyvų fizinę apsaugą ir apskaitą, o tai dėl ribotų žmogiškųjų išteklių ir didelio darbuotojų darbų krūvio audituotu laikotarpiu nebuvo daroma", - rašoma Valstybės kontrolės pranešime.

Vien Lietuvos muziejuose saugoma 6,6 mln. vertybių. Nuo 2010 metų pradėjus vykdyti tikrosios visų kilnojamųjų kultūros vertybių vertės nustatymą, iki šių metų įvertinta 13,7 proc. vertybių. Esant tokiems tempams, auditorių skaičiavimais, tikrąja verte visos vertybės galės būti įvertintos ne anksčiau kaip 2030 metais.

Didžioji dalis audituotų muziejų (per 50 proc.) 2010–2012 metais eksponatus ne pirko, o gavo kaip dovanas. Muziejų atstovai teigia, kad ne visi dovanoti eksponatai yra vertingi (pasitaiko kopijų, Kinijos, Afrikos šalių ir kt. šiuolaikinių dirbinių, kurių vertė abejotina). Tai atsiliepia eksponatų, vėliau ir parodų kokybei, be to, jie užima vietą saugyklose, rašoma ataskaitoje.

Be to, vertindami vertybes, muziejai remiasi skirtingais vertės nustatymo kriterijais ir metodais, todėl panašių vertybių vertės nustatymas gali būti skirtingas ir tolimas tikrajai vertei. Siekdama užtikrinti vienodą kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą ir jį paspartinti bei sudaryti tinkamas sąlygas apdrausti kilnojamąsias kultūros vertybes, Kultūros ministerija turėtų parengti vertinimo metodiką, taikytiną visoms kilnojamosioms kultūros vertybėms, nepriklausomai, kas jas valdo.