Asmenų su aukštuoju išsilavinimu Lietuvoje nėra per daug, o valstybė pasirengusi investuoti į studijuosiančius technologijos mokslus. Apie stojimą į aukštąsias – pokalbis su švietimo ir mokslo viceministre Nerija Putinaite.

– Vakar paskelbti pirmieji stojimo į aukštąsias rezultatai. Regis, abiturientų įpročiai nesikeičia – populiariausios socialinių mokslų programos.

– Iš tiesų kalbant apie pirmąjį etapą kokių nors ryškesnių pasikeitimų nėra. Tiesa, yra vienas niuansas: į nevalstybines aukštąsias mokyklas stojančiųjų ir prašančių studijų stipendijos šiemet mažiau. Pernai buvo galima stoti į nevalstybines aukštąsias ir gauti studijų krepšelį, šiemet – ne, ir ten stoja mažiau abiturientų.

Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) maloniai stebina tai, kad tarp studentų pageidavimų daugiau norinčiųjų studijuoti technologijos mokslus. Jų daugiau nei ankstesniais metais. O norinčiųjų studijuoti socialinius mokslus – vis dar daug, bet šiek tiek mažiau. Nors procentas santykinai nedidelis, tai rodo, kad nuolatinis kalbėjimas ir aiškinimas jau duoda tam tikrų rezultatų. Ir tai lėmė, matyt, aiškinimas, kad tarp bedarbių daugiausia yra baigusiųjų socialinius mokslus, o technologijų krypties specialybės yra perspektyvios.

– Socialiniai mokslai vis dar patraukliausi. Kaip vertinti šitą tendenciją?

– Tokia tendencija yra visoje Europoje. Socialiniai mokslai bet kokiu atveju yra prioritetas. Vyrauja toks paprastas įsivaizdavimas, kad jei būsi vadybininkas ar teisininkas, tai galbūt greičiau gausi darbą vien dėl to, kad tai labiau paslaugų, o ne gamybos sfera. O štai jei baigi technologijos mokslus, tai esą pernelyg siaura specializacija. Tai – stereotipai. Žmogus, turintis gerą technologijos mokslų pagrindą gali nesunkiai įgyti papildomų kvalifikacijų ir tęsti karjerą.

– Tai technologijos mokslų rėmimo krypties ministerija laikysis ir toliau?

– Taip. Jau trejus metus iš eilės ministerija skyrė specialias lėšas aukštosioms mokykloms, kad šios populiarintų šios mokslo krypties specialybes. Buvo įvairios veiklos: moksleiviai buvo vežami į gamyklas, įmones, bendravo su darbdaviais ir tai, matyt, davė vaisių. Mes visąlaik raginame ir skatiname kuo didesnį aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą su darbdaviais. To niekada nebus per daug.

Noriu priminti, kad realiai valstybės finansuojamų vietų tokiose socialinių mokslų specialybėse kaip teisė ar vadyba buvo sumažinta. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų – technologijos moksluose. Šią kryptį stengsimės išlaikyti ir toliau. Visgi problema – ne valstybės finansuojamos vietos, o už save mokantys studentai.

– Valstybės finansuojamų vietų daugiausia pasiūlyta Vilniaus universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Kauno technologijos universitete. Tokia pastarųjų metų tendencija. Kaip vertinti kitus universitetus?

– Mes vertiname tai, kiek yra studijų programų ir kiek yra įstojusiųjų. Vieni universitetai mažesni, kiti didesni. Mus labiau domina nerentabilios programos, kokia studijų kokybė ir pan. Ir tik po to stebime tuos valstybinius universitetus, kurie pritraukia labai mažai valstybės finansuojamų studentų. Taip, čia mūsų rūpestis, tačiau kol kas jokių išvadų daryti nenorime. Juk dar tik pirmas stojimų į aukštąsias etapas, bus dar antras. Ir tada bus galima vertinti, ar yra kokių nors tendencijų, ar yra kokių esminių pokyčių, ar čia tik šiaip svyravimas. Kol kas to pasakyti negalime.

– Kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose šiemet sulaukė 16 tūkst. asmenų. Ar Lietuva ir toliau nusiteikusi remti tiek daug studijuojančiųjų?

– Laikomės Europos vidurkio. Europa yra nusistačiusi tikslą, kad 40 proc. tam tikros kartos žmonių turėtų aukštąjį išsilavinimą. Realiai Lietuvoje į aukštąsias mokyklas įstoja truputį daugiau studentų, nes įstoja dar ir mokantys patys už mokslą, tačiau baigusiųjų jas procentas yra panašus ir mes jo stengiamės laikytis.