Šventosios uostą besirengianti atstatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija patirtį, kaip organizuoti jūrinių marinų arba buriavimo uostelių veiklą, stengiasi perimti iš kitų Baltijos šalių.

Klaipėdiečių partneriai

Šiuo metu rengiama Šventosios uosto rinkodaros ir jo veiklos viešinimo koncepcija. Ji atliekama pagal Pietų Baltijos regiono mažųjų pramoginių uostų valdymo ir administravimo tobulinimo projektą "Marriage". Šios koncepcijos „tarpinė“ ataskaita turi būti pristatyta dar šiemet, o visi pasiūlymai dėl Šventosios uostelio veiklos modulio bus pateikti kitų metų kovą.
Projekte "Marriage" be Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Turizmo informacijos centro dalyvauja Vokietijos Meklenburgo Pomeranijos krašto, Lenkijos Pomorsko (Pomeranijos) ir Vakarų Pomorsko vaivadijos. Taip pat į projektą įtraukta ir Kaliningrado srities administracija.

Vokietijos Meklenburgo Pomeranijos kraštas turi apie 1900 kilometrų pakrančių liniją. Šis kraštas tęsiasi nuo sienos su Lenkija iki Liubeko (Travemiundės), kurie jau priklauso Šlezvigo Holšteino kraštui. Meklenburgo Pomeranijos kraštas driekiasi prie Liubeko, Maclenburgo, Greifsvaldo, Riugeno įlankų. Šio krašto dalimi yra ir Riugeno, Usedom salos.
Iš 14-os Vokietijoje esančių nacionalinių parkų net trys – Pomeranijos Bodenų, Jazmundo ir Miurico yra Meklenburgo Pomeranijos krašte. Šiame krašte yra populiariausios Vokietijos poilsio vietos. Jas ypač mėgsta Vokietijos sostinės Berlyno gyventojai. Nuo Berlyno iki Greifsvaldo ir Stralzundo kelionė elektriniu traukiniu trunka apie tris valandas ir kainuoja apie 50 eurų. 

Lenkijos Vakarų Pomorsko vaivadija, kuri tęsiasi nuo Vokietijos sienos, taip pat žinoma kaip puiki turistų traukos vieta. Jos centras yra Ščecinas. Pagal pakrantę tęsiasi ištisi nedidelių miesteliai – buvę žvejų kaimai, dabar virtę buriuotojų traukos vietomis. Lenkijos Pomorsko (Pomeranijos) vaivadija laikoma istorine žeme. Joje yra Gdanskas, Gdynė, Malborko pilis, garsiųjų Sopoto festivalių renginių miestas. 18 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijoje gyvena per 2 mln. žmonių. Jame yra net 42 miestai ir miesteliai.

Visos Baltijos pajūrio teritorijos Vokietijos ir Lenkijos dalyje kažkada sudarė vieningą Prūsijos Pomeranijos provinciją.

Jaunuoliai žavisi laivais

Projekto "Marriage" rengėjų kvietimu Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žurnalistams buvo surengtas Vokietijos Meklenburgo Pomeranijos krašto, tiksliau – Greifsvaldo, Stralzundo ir Riugeno salos pristatymai. Prie vandens esantis kraštas garsėja jūrinėmis tradicijomis. Nuo seno jame išliko žvejų kaimai.

Nedideliame Freest miestelyje vienoje vietoje galima pamatyti ištisą jūrinės kultūros ir pramogų puokštę – tarp meldų pasislėpusį jachtklubą su puikiomis pramoginėmis jachtomis, prieš daugiau nei šimtmetį statytas senovinių laivų restauravimo dirbtuves, šiuolaikinį žvejų kooperatyvą.

Senovinių laivų restauravimo menas Vokietijoje yra vertinamas, bet laivų restauravimo dirbtuvių nėra daug. Visame Meklenburgo Pomeranijos krašte jų tik keturios – Freest, Vismare, Wieck vietovėse.

Nustebino, kad Freest miestelio dirbtuvėse dirba jauni vokiečiai, netgi merginos. Iš 11 darbuotojų beveik visi jauni.

Padirbėti atvyksta ir nemažai studentų. Jiems gyventi įrengta originali patalpa, kur lovos ir stalas pagaminti iš 1936 metais nuskendusio laivo, kuris buvo ištrauktas iš vandens, korpuso detalių. Pas mus toks senovinio laivo detalių panaudojimas būtų vertinamas kaip grubus pažeidimas.

Freest laivų restauravimo dirbtuvės statytos net 1898 metais. Prieš penkerius metus jas, paėmusi banko kreditą, nusipirko Kirsten Dubs. Laivų statybos inžinierė, dirbusi laivų agente, prieš įsigydama laivų restauravimo dirbtuves, kelerius metus pati padirbėjo mažoje laivų statyklėlėje.

"Mūsų dirbtuvės atviros visiems. Nuolat rengiame atvirų durų dienas. Atvyksta žmonės su šeimomis padirbėti laivų statyklėlėje. Gali ir sau pasigaminti laivui reikalingą detalę", – dėstė K.Dubs.

Laivų statykla pilna remontuojamų laivelių. Ji turi ir remonto slipą, kur priimami iki 24 metrų ilgio ir 100 tonų svorio laivai.
Apskritai Vokietijos jaunimas žavisi plaukiojimu mažaisiais laivais. Jachtklubuose veikia daugybė buriavimo mokyklų, kur mokoma naudotis ne tik jachtomis, bet ir motoriniais laivais. 12 valandų kursų kaina siekia nuo 150 iki 210 eurų, priklausomai nuo laivelio tipo.    

Žuvų rūkyklų kraštas

Freest miestelyje šalia laivų statyklos įsikūręs žvejų kooperatyvas. Nustebino tai, kad kiekvienas laivelis ant krantinės turi savo namelį, kur laikomi žvejybos įrankiai. Prie krantinių prišvartuota kelios dešimtys puikiai atrodančių žvejybos laivų. Šalia jų ant krantinių driekiasi nedidelių namelių eilė.
Miestelyje yra ir šviežių žuvų parduotuvė, ir atskiras žuvies patiekalų restoranas. Šviežios lydekos parduodamos po 2,2 euro, sterkai – po 7,7 euro, plėkšnės – 3,5 euro, menkės filė – 10,5 euro, lašišos – 18 eurų už kilogramą.

Šviežios rūkytos žuvys pardavinėjamos kainas nurodant už šimtą gramų. Norvegijoje išaugintų lašišų šimtgramis kainavo 1,46 euro, Šiaurės Atlanto skumbrė – 0,98 euro, rūkyta atlantinių lašišų filė – 2,15 eurų, jūros lydeka – 1,15 euro. Rūkytų žuvų kainų rekordininkas – Baltijos ungurys. Jo 100 gramų kaina – 3,8 euro.
Rūkytų žuvų pardavinėjimas Vokietijos Meklenburgo Pomeranijos krašte ypač populiarus. Stralzundo centre stovi beveik 10 laivelių, kuriuose įrengtos žuvų rūkyklos ir vitrinos. Žuvys čia pardavinėjamos taip pat po 100 gramų. Jų kainos svyruoja nuo 1 iki 3,5 euro.

Nustebino tai, kad žuvų rūkykla ir kioskelis įrengti netgi ant Vokietijos pasididžiavimu vadinamo Riugeno salos "Ostseebad Sellin" jūros tilto. Šis 508 metrų ilgio jūros tiltas statytas 1906 metais. Audros ir ledai jį kelis kartus visiškai sunaikino, bet kaskart jūros tiltas vėl atstatomas, pastarąjį kartą – 1998 metais.
Vokiečiai nesidrovi čia pat ant istorinio tilto valgyti sumuštinį su šviežiomis žuvimis. Tai darydami jie turi saugotis nuo žuvėdrų, kurios tik ir taikosi netgi rūkytos žuvies kąsnelį išlupti iš rankų.

Vokietija – lietuvių neatrasta

Nuo šiandien į Riugeno salą nutrūksta jūrų keltų laivybos linija iš Klaipėdos į Zasnicą. Vokiečiai apgailestavo, kad neliks kelto į mūsų uostą. Vienintelė lietuvių jūrinė susisiekimo priemonė su unikalia Riugeno sala taps jachtos. Kol kas lietuviams buriuotojams Vokietijos marinos yra mažiau žinomos nei Švedijos.

Riugeno saloje yra 17 jachtų marinų. Pagal Vokietijos Meklenburgo Pomeranijos krašto pakrantes jų – keli šimtai. Vien maždaug 5 kilometrų maršrute Ryck upe nuo Wieck miestelio prie Danų įlankos iki Greifsvaldo – koks dešimt marinų. Jos prie upės įsikūrusios tarsi laukuose. Jachtos pakrantėse stovi tarp meldų. Čia iki 3 metrų gylisi, todėl jūrinės jachtos iš Baltijos per Greifsvaldo ir Danų įlankas lengvai atplaukia iki Greifsvaldo.

Į Greifsvaldo mariną užsuka jachtos iš tolimiausių kraštų. Viena įspūdingiausių jachtų buvo iš Singapūro. Šalia marinos – viena prestižiškiausių Vokietijoje "Hansa" jachtų statykla.
Kita buriuotojų traukos vieta – Stralzundas. Tiek nuo Greisvaldo, tiek nuo Kubitzel įlankų Stralzundo kanale mažiausi gyliai yra nuo penkių metrų. Stralzundo marinos kapitonas Jurgenas Osehmanas teigė, kad sezono metu kasdien atplaukia apie 30 jachtų su maždaug 150 buriuotojų. Kapitono teigimu, Vokietijos marinos nėra brangios. Stralzunde, kur yra 350 vietų marina, per parą imamas 1,6 euro už vieną metrą mokestis. Taigi jei jachta yra 10 metrų ilgio, stovėti parą Stralzunde kainuos 16 eurų. Atskirai teks mokėti ir už sunaudotą elektros energiją.

Daug dėmesio paukšteliams

Nors Vokietijos Meklenburgo Pomeranijos krašte yra šimtai marinų, jas valdančių savininkų čia gerokai mažiau. Stralzundo centre esančią mariną valdanti bendrovė aplink šį miestą valdo dar septynias marinas.

Vokietijos Meklenburgo Pomeranijos krašte klaipėdiečiams labiau žinoma "Im Jaich" jachtklubų tinklas. Jį valdo broliai Tillis ir Hansas Jaich. Jie dažnai lankosi Klaipėdoje, domisi čia veikiančia jachtklubų sistema. H.Jaich yra vienas Šventosios uostelio vystymo patarėjų, kartu su lietuviais mūsų šalyje rengia buriuotojų mokymus.  
Šiam tinklui priklauso 9 marinos. Iš jų Riugeno saloje – dvi: Gustow ir Lauterbach vietovėse. Šios vietos ypatingos tuo, kad įlankas kažkada valdė Vokietijos Demokratinės Respublikos kariuomenė. Jos išgilintos iki 4 metrų ir gali priimti jūrines jachtas.

Įrenginėjant šias marinas buvo laikomasi pagrindinės filosofijos – daryti kuo mažesnę įtaką gamtai. Dešimt kilometrų nuo Stralzundo esančioje Gustow marinoje nėra jokių molų, nes pats jachtklubas atsirado tylioje ir ramioje įlankoje. Šios marinos savininkas vienas iš brolių T.Jaich ir akcentuoja jachtklubo privalumą – susiliejimą su natūralia gamta.
"Berlyne ar Hamburge – didžiulis triukšmas, o pas mus ramu, todėl ir atvyksta žmonės iš šių didmiesčių. Pas mus net yra pažymėtos vietos, kur negalima triukšmauti. Į Vilm salą, kad nebaidytų paukščių, per parą įleidžiama ne daugiau 40 turistų", – pastebėjo T.Jaich.

Kita "Jaich" grupės marina Lauterbach vietovėje įkurta Riugeno įlankoje tarp gamtos rezervato Vilm salos ir Goor miško. Čia sukurti Vokietijos Maldyvai. Įlankoje ant polių, šalia jachtklubo, pastatyti dviviečiai nameliai. Juose gyventi parą kainuoja 80 eurų. Vieta ypatinga – tarp namelių ir jachtų marinoje plaukioja ančių pulkeliai.
Gauti ar išsinuomoti žemę įrengti marinai, anot T.Jaich, nėra sunku – sudėtingiau jautrioje aplinkoje įrengti maksimaliai prie gamtos pritaikytą infrastruktūrą. Marinose privaloma laikytis ir tam tikrų apribojimų – paukščių perėjimo metu negalima ne tik leisti fejerverkų, bet ir kelti triukšmo.    

Laikoma, kad Lauterbach marinoje kainos yra nedidelės. Laikyti jachtą visą sezoną, kuris tęsiasi nuo balandžio iki lapkričio, kainuoja 700 eurų. "Jaich" grupės jachtklubuose galioja ta pati vieninga kortelė, todėl be papildomo mokesčio galima plaukioti ir apsistojant vis kitoje marinoje. 

Balta dėmė

Ieškodama išeičių, kaip patraukiau panaudoti Šventosios uostelį, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tokių marinų eksploatavimo patirties turinčios vokiečių grupės "Jaich" vienam iš savininkų T.Jaich siūlė pasidomėti investicijų į Šventosios uostelį galimybėmis.

Įvertinęs visas aplinkybes, T.Jaich teigė, kad jis į Šventosios uostelį bent kol kas neinvestuotų. Bet gali būti, kad maždaug po ketverių metų, kai šis uostelis bus pastatytas, "Jaich" grupė pretenduos tapti jo operatoriumi. Teoriškai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turės skelbti tokio operatoriaus konkursą. 

Kol kas nėra garantijų, jog į Šventosios uostą bent jau artimiausiais metais trauks Vokietijos buriuotojai. T.Jaich aiškino, kad Vokietijos buriuotojai yra įpratę plaukti trumpas distancijas, jie mėgsta kelias valandas paburiavę kur nors prisėsti išgerti alaus. Dauguma vokiečių – ne profesionalūs buriuotojai, todėl vengia prastesnių oro sąlygų. Plaukiant į Lietuvą ir netikėtai pūstelėjus stipresniam vėjui, jiems nebūtų kur stabtelėti ir palaukti geresnio oro. Todėl buriuotojai mielai plaukia iš Vokietijos į Lenkiją. Nuo tolesnių kelionių sulaiko Kaliningrado sritis.

T.Jaich teigė jachta išmaišęs daugelį Baltijos pajūrio pakrančių. Jis pripažino, kad nuo Lenkijos leistis tolyn į rytus yra neparanku. Plaukiant ilgą atstumą tarp Lenkijos ir Lietuvos, anot jo, balta dėmė yra Kaliningrado sritis, kur negalima užsukti buriuotojams. Jei Kaliningrado srities pakrantėse būtų įrengtos bent kelios marinos, vokiečių turistų buriuotojų srautas plūstelėtų ne tik į šią sritį, bet ir tolyn į Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją.