Tarp valdžios ir vieno jos krizės įveikimo plano autorių Raimondo Kuodžio perbėgo juoda katė. R.Kuodis negailestingai sukritikavo valdžios sumanytą renovacijos planą. Vyriausybė jam neliko skolinga.

Demaskavo valdžią

Valdžia iki šiol tikino, kad renovacija bus itin naudinga žmonėms, nes jie mažiau mokės už šildymą. Todėl Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus R.Kuodžio skaičiavimai, kad prievartiniu pramintas valstybinis renovacijos modelis daugiabučių gyventojams bus nenaudingas, priminė bombos sprogimą.

Lietuvos banko atstovas skaičiuoja, kad dabar už standartinio 60 kv. m dviejų kambarių buto šildymą kas mėnesį vidutiniškai tenka mokėti maždaug po 375 litus. Per visą šildymo sezoną susidaro 2250 litų suma. Po renovacijos sąskaita teoriškai turėtų sumažėti perpus – iki 1125 litų. Tačiau prie jos reikia dar pridėti mokesčius už paskolą, kuriuos reikės mokėti visus metus, ne tik per šildymo sezoną. Vien 3 proc. palūkanos nuo maždaug 40 tūkst. litų kredito per metus sudarys 1200 litų, be to, pačios paskolos per metus reikėtų sumokėti 2000 litų. Taigi po renovacijos iš viso per metus tektų mokėti 4325 litus, arba 2075 litais daugiau negu prieš ją. Ir taip 20 metų.

R.Kuodžio nuomone, net klaikiai neefektyviems namams, kurių butų savininkai kas mėnesį už šildymą moka po 600 litų, imti paskolos neapsimoka.

Premjeras Andrius Kubilius vakar buvo priverstas pripažinti, kad renovacija bent iš pradžių neapsimokės, tačiau jis įsitikinęs, kad ilgainiui žmonės turės naudos, nes po 20 metų gyvens atnaujintuose ir šiltuose namuose. Tačiau vakarop Vyriausybė atsitokėjo ir išplatino pareiškimą, kad R.Kuodis nepagrįstai sėja paniką.

"Ne tie skaičiai"

Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis, paklaustas, kaip vertina ekonomisto pateiktus skaičiavimus, tikino, kad ekonomistas paėmė "ne tuos skaičius". J.Antanaičio teigimu, R.Kuodis į savo skaičiavimus įtraukė senus duomenis ir senus renovacijos įkainius.

"R.Kuodžio skaičiavimai yra ne konkretūs, ne faktiniai, o tiesiog sugalvoti skaičiai. Reikėtų pasiremti vidutiniais mokėjimais, vidutine kaina. O pas jį yra tiesiog 40 tūkst. litų vienam butui", – ekonomistui priekaištavo pašnekovas.

Pasak jo, renovaciją skatinti yra būtina. Galbūt ir pasitelkiant šiokį tokį spaudimą. "Aišku, tie namai (kurių energinis efektyvumas yra žemiausias – red. past.) nenori imti paskolų, nenori nieko daryti. Tiems žmonėms gerai, jie gauna kompensacijas ir džiaugiasi, didžiuojasi, kad gyvena griūvančiuose namuose", – svarstė J.Antanaitis.

Esą probleminių namų gyventojus būtų galima įspėti dėl piktybinio nenoro modernizuoti savo būstą. "Atvažiuoja savivaldybės įmonė, sutvarko, išrašo sąskaitą gyventojams – jie sumoka", – aiškino J.Antanaitis.

Perpus mažiau

Vienas pagrindinių naujosios renovacijos programos architektų, Finansų ministerijos sekretorius Aloyzas Vitkauskas dienraščiui taip pat aiškino, kad R.Kuodžio minėti skaičiai – išpūsti. Esą tikrosios renovacijos išlaidos turėtų būti ne ekonomisto minėti 40 tūkst. litų vienam butui, o perpus mažiau.

Paklaustas, kam dabartinis daugiabučių modernizacijos modelis palankesnis – verslininkams ar gyventojams, – A.Vitkauskas kartojo, esą nauda bus abipusė. Viena vertus, daugiabučiai bus šiltesni, efektyvesni ir vertingesni, antra vertus, jei pavyks išjudinti, pavyzdžiui, statybų sektorių, šalyje bus sukurta daugiau pridėtinės vertės.

Vis dėlto A.Vitkauskas teigė, kad ministerija atvira pasiūlymams, ir renovacija šalyje nebūtinai atrodys taip, kaip dabar planuojama.

R.Kuodis: jokio skirtumo

R.Kuodis valdžios oponentams atkerta, kad net jeigu jis perdėjo, ir renovacija dabar vidutiniškai kainuoja apie 20 tūkst. litų vienam butui, žmonės didelio skirtumo nepajus.

"Perskaičiavus sumą į 20 tūkst. litų, vos išeina "pakišti" naująją sąskaitą po senąja. Tai vis tiek, mano galva, neišsprendžia problemos. Nebus žmonėms paskatos imti kreditą dviem dešimtims metų", – tikino ekonomistas.

Tačiau užslėpto verslo rėmimo renovacijos programoje jis neįžvelgia. Esą kur kas įtartiniau atrodė iniciatyvos socialinio būsto programai pirkti jau pastatytus namus. "Ten gerokai panašiau į rimtą lobizmą. Bet šitas planas neišlaiko kritikos, nes ten nesukuriama jokių naujų darbo vietų. O renovacijos atveju kelioms dešimtims tūkstančių žmonių būtų galima duoti darbo", – sakė R.Kuodis.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas siūlo kiek kitokį renovacijos modelį. Tam tikra prasme – nemokamą. Pagal jį valstybė finansuotų visas būsto modernizacijos išlaidas, tačiau gyventojai už šilumą mokėtų tiek pat, ir realių išlaidų šildymui ir pateikiamos sąskaitos skirtumas būtų pervedamas į specialų valstybinį fondą, iki gyventojai išsimokės už atliktus darbus. Finansų ministerijos sekretorius A.Vitkauskas dienraščiui teigė, esą toks pasiūlymas svarstytinas.

Kam tai naudinga?

"DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis į renovacijos planus žvelgia ne taip optimistiškai. Pasak jo, nauda statybininkams – akivaizdi, bankininkai taip pat nepasijustų nuskriausti, tačiau paprastiems žmonėms renovacijos patrauklumas esą nedidėja.

"Statyboms tai būtų nemažas palaikymas. O kiek bankams pliusų – nežinau. Bet, žinoma, naudos ir bankams bus, bet didelės naudos nelabai tikiuosi. Pats didžiausias pliusas – tai parama statybų veiklai ir statybinių medžiagų pramonei", – svarstė R.Rudzkis.

"Visų detalių nežinau, bet sąlygos turi būti tokios, kad absoliuti dauguma gyventojų nesijaustų prievartaujami. Jeigu bus prastumti tokie modeliai, kai 40 ar 50 proc. namo gyventojų bus verčiami mokėti už renovaciją prieš jų valią – tai bus tikrai klaidinga", – pabrėžė pašnekovas.